Naujienos
Ką tik pasibaigęs kasmetinis (jau 40-asis) Pasaulio ekonomikos forumo susitikimas Davose paliudijo – kapitalistinės ūkio sistemos reformavimo bandymai neatlyžta. 2008 metais sukilęs pasipiktinimas ir nepasitenkinimas tokiu netikėtu ir stipriu sistemos kluptelėjimu, pasirodo, nebuvo vien to momento reakcija. Davose globalinės ekonomikos didžiūnai netikėtai ėmė kalbėti vos ne K.Markso “Komunistų partijos manifesto” tezėmis.
Pasiklausykim (cituojama iš diskusijų Davose apibendrinimų):. „Globalinis finansų krachas privertė iš naujo įvertinti rinkos kapitalizmą“. Arba: „Kapitalizmas per pastaruosius kelis dešimtmečius saujelei žmonių užtikrino dosnius pelnus, bet jis padidino skirtumus tarp turtingųjų ir skurdžių.“ Dar: „Dabartinė finansų krizė kartu yra vertybių ir etikos krizė, ir jos pademonstruoti ekscesai turėtų pastūmėti mus iš naujo pagalvoti apie moralines atramas arba jų nebuvimą mūsų kapitalistinėje sistemoje.“
Tiesa, sustota nepaskelbus mirties nuosprendžio kapitalizmui ir nenurodyta, kas galėtų būti jo duobkasys.
Netgi retoriškai – ir kuo naiviausiu būdu - atsiribojama nuo baisiųjų K.Markso pasekėjų: „Šiandien labiausiai grasina sugriauti kapitalizmą ne marksistai, bet blogi kapitalistai“. (Tai iš sekcijos, diskutavusios vertybes pokriziniame pasaulyje, posėdžio apibendrinimo).
Kai finansų rykliai ir tarptautinių korporacijų bosai šneka pastoriaus tonu ir Evangelijai tinkamomis frazėmis – tai dar ir suprantama, ir priimtina; tie pasakiškai turtingi žmonės jaučia galį ir nori padaryti kažką gero kitiems su tais turtais. Bet kai jie meta šalin mecenatams įprastą toną ir pasisuka link juos subrandinusios sistemos, ketindami ją keisti – tai jau kažkas nauja.
Tiek nauja, kad, matyt, bus teisūs tie, kas sakys, kad ūkinei padangei šviesėjant visa tai bus iki paskutinio žodžio pamiršta.
Bet viską pamirš tie, kurie taip kalbėjo Davose, bet ne tie, kurie jų klausėsi ir kurių praradimai, nors milijonais dolerių skaičiuojant nepalyginamai mažesni, iš tikrųjų buvo nepalyginamai didesni nei oratorių.
Tradicinis kapitalizmas iš tiesų ima neproporcingai plačiai rodyti savo įgimtas ydas. Iškerojęs kartu su pramonine revoliucija, civilizavęs pasaulį, suteikęs milžinišką pagreitį technologijų pažangai ir tuo pačiu – žmonių darbo efektyvumui, jis galop atskleidė ir savo galimybių ribotumą.
Nereprodukuojamų Žemės išteklių spartėjantis išsekimas, klimato kaita, išbalansuoti demografiniai procesai, socialinės įtampos nacionaliniu ir pasaulio mastu stiprėjimas, kultūrų kolizijų grėsmė, masinio naikinimo ginklų perteklius, kultūros ir moralės dekadansas kažkada veržlioje ir valingoje Europoje – visa tai yra sąlygos, klojančios kelią būtinam ir tuo pačiu realiam ūkinės kapitalizmo sistemos transformavimui, jos modifikavimui.
Užvis svarbiausia ir apibendrinanti tų problemų išraiška yra saugumo jausmo nykimas, didėjantis individų, šeimų ir nacionalinių bendrijų gyvenimo nestabilumas, kurstantis gresiančios katastrofos nuojautas. 2 psl. >
Adis 2010-02-11 20:04
Nereikia pulti komentuoti.Straipsnis tikrai geras ir prieš ką nors komentuojant reikėtų...
Atsarg...Pakšto rek.. 2010-02-10 10:01
Nereikia nusikalbėti iki karštine sergančio sapaslioniu. Tegul tas prof. Pakštas pašposino....
Atsarginė Lietuva 2010-02-09 16:07
Atsarginė Lietuva arba Dausuva - lietuvių geopolitiko K. Pakšto projektuota Lietuvos...
Pakšto rekomendacijos 2010-02-09 16:05
GaliaK. Pakštas, kalbėdamas apie valstybių galią, horizontaliam valstybės dydžiui...