Gedimino Degėsio gyvenime Afrika užima svarbią vietą ("Vakarų Ekspreso" nuotr.)
"Noriu pasidalinti saulėtų kraštų patirtimi", - paprastai pasakė Kultūros, filosofijos ir meno instituto doktorantas Gediminas Degėsys. Jaunas mokslininkas dar yra ir gidas po Pabaltijo šalis, itin mėgstantis užsienio turistus vedžioti po Klaipėdos senamiestį ir Neringą...
Gediminas ketina parengti zulusų suahelių kalbos vadovėlį, tyrinėja subsacharinės Afrikos estetiką, mitologiją ir meno filosofiją. Kitą šeštadienį kalbėsimės apie Afrikos kaimelių žmonių papročius, gyvenimo būdo ypatumus, egzotiškas apeigas, tikėjimą ir menus.
Puikiai mokate dešimtį kalbų ir dar dešimčia laisvai susikalbate. Yra toks posakis: kiek kalbų moki, tiek ir gyvenimų gyveni...
Tikriausiai gyvename tik vieną gyvenimą, nes pasaulyje yra tiek nuostabių dalykų, kuriuos norisi atrasti čia ir dabar, pažinti ir niekuomet neprarasti.
Žmogus privalo būti atviras platybėms. Tokius užmojus manyje užaugino mamos gerumas, Dzūkijos kaime ant Nemuno kranto augantys beržai, močiutės audinių raštais nubėgančios vaiko svajonės ir žavinga esperanto kalba, per kurią išėjau į margą kalbų pasaulį.
Susikalbėti galima ir gestais, vis dėl to maga atrasti žmogų su sava pasaulėžiūra ir kultūra, užmegzti dialogą, kuris praturtintų ir manąją patirtį.
Kas jus nuvedė į Afriką? Apie ją kalbate su tokia aistra, lyg visa kita, išskyrus ją, pasidarė nebe taip svarbu.
Pakviestas bičiulio 2009 pavasarį išvykau į Juodąjį žemyną. Pirmieji Afrikos atradimai įvyko dar studijuojant Romoje, kai susipažinau su studentais iš Kenijos ir Tanzanijos. Jų draugiškumas ir tas su paukščiais skriejantis kalbų skambesys paliko įspūdį visam gyvenimui.
Čiupau suahelių kalbos vadovėlį ir puoliau mokytis egzotiškų žodžių, tai pravertė keliaujant į Zambiją, Zimbabvę, Namibiją ir Botsvaną.
Klaidžiodamas po subsacharinę Afriką supratau, kad iki šiol nesame atradę šios pasaulio dalies, kuri mirga kultūromis, kalbomis, meno stilių ir formų įvairove.
Afrika man netapo svarbesne už Lietuvą. Joje atradau tai, kas mūsų kraštui šiandien yra labai svarbu: žmonių gerumą ir vidinę šilumą. Eskizuojant šonų tautos kaukolės formą, mokantis skambių juodaodžių dainų, atskleidžiant mitologizuotos filosofijos prasmes, norisi į Lietuvą atnešti kuo daugiau kaitrios Pietų saulės.
Ar apskritai įmanoma pažinti tokią daugialypę Afriką?
Šio žemyno gamtinei įvairovei atstumai įtakos neturi. Afrikos kontinentas yra tris kartus didesnis už Europą. Čia gyvena jau beveik milijardas žmonių, ir kasmet jų padaugėja 24 milijonais. Gyventojų tankumas labai mažas, todėl tautų ir kultūrų, tarmių ir menų įvairovė didesnė nei kur kitur.
Stereotipiškai žemyną vaizduojamės padengtą džiunglėmis arba dykumą. Iš tikrųjų miškai čia neužima net 1/3 ploto, o dykuma nėra vien smėlingi plotai. Ekvatorinio klimato juostoje auga drėgnieji tropiniai ir ekvatoriniai miškai, upių deltose ir potvynių užliejamose Atlanto pakrantėse auga mangrovė. Į šiaurę ir pietus miškai retėja, vandenskyrose vyrauja aukštažolės savanos. Gausu pusdykumių. Juodajame žemyne plyti ir didžiausia pasaulio dykuma Sachara, Namibo ir Karoo dykumos. 2 psl. >
Naujienos



















Sam 2010-03-20 05:39
Geri pastebejimai, neuztenka tik rasyti kaip tranzavau ir t.t. Sekmes keliaujant.
Nu2 2010-02-10 18:17
Pritariu Nu!
51224835 2010-02-10 10:20
Padeda,kitaip afrikiečiai jam nesišypsotų.
Justina 2010-02-10 02:04
bet reik tiketis, kad nenori pries juos pasididziuoti, o pades labai jies kaip gales