Naujienos
Rubberball
Meilė... Apie ką gi dar svajojama jaunystėje? Ir ne tik jaunystėje!
Apdainuota poetų, apgaubta romantikos aureole, meilė mums atrodo tarsi auksinis raktelis nuo durų į laimę. Ir mes, kaip drugeliai, lekiame į jos ugnį, kuri dažniausiai tik apsvilina sparnus, o vieną kitą ir visai sudegina.
Pasak psichologų, meilė – stipriausiai mūsų sąmonę veikiantis jausmas. Senovės medikai meilę laikė viena iš psichikos sutrikimų priežasčių. Antrąja priežastimi laikytas kvailumas.
Dabar teigiama, kad meilė – tai smegenyse vykstanti cheminė reakcija ilgiausiai galinti trukti trejus metus. Ar taip yra iš tikrųjų – sunku pasakyti, mat niekas dar nėra sugalvojęs apibrėžimo, kas yra meilė, taigi tebelieka neaišku, kur baigiasi meilė ir prasideda tik aistra, tik prieraišumas, tik draugystė...
Tačiau ne veltui meilė tiek perkeltine, tiek tiesiogine prasme laikoma liga. Mat jei ji – be atsako, mylintis žmogus kankinasi ne ką mažiau, nei sunkia liga sergantis ligomis.
Vitaminų kompleksas – nelik viena!
Nuo ko mes kenčiam, jei mūsų švelniausias jausmas lieka neatsakytas? Visų pirma – nuo vienatvės. Tačiau kuo čia dėta meilė? Juk net ir neįsimylėję žmonės dažnai jaučiasi vieniši.
Jei šis jausmas nesvetimas ir tau – iš paskutiniųjų pasistenk neužsidaryti savyje. Nelaiminga meilė – beveik visiems aktuali tema, taigi pasipasakok kam nors savo mintis, savo išgyvenimus – tavo aplinkoje tikrai yra žmonių, kurie ras ką patarti, papasakos, kaip kažkada su savo jausmais ir emocijomis sekėsi kovoti jiems patiems.
Alerginės reakcijos testas – tau viskas gerai!
Kodėl būtent tada, kai mums labiausiai reikia artimųjų palaikymo ir supratimo, esame linkę užsisklęsti savyje? Toli gražu nedaugelis gali ir nori išsipasakoti kitiems žmonėms apie savo meilės kančias. Kodėl taip nutinka?
Pasirodo, nelaiminga meilė dovanoja dar ir pažeminimą. Beviltiškai įsimylėjusiam žmogui atrodo, kad jei jo jausmai nesulaukia atsako – vadinasi, jis yra nepilnavertis, niekam tikęs, nenormalus. O tai, be abejo, rimtas smūgis žmogiškam orumui. Teoriškai viskas paprasta: jei nemyli kokio žmogaus – vadinasi, tiesiog jis ne tavo skonio, bet jokiu būdu ne atstumtasis, kuo nors blogesnis už kitus.
Tik praktikoje viskas reiškiasi visai kitaip...
Psichologai aiškina, jog tokia keista logika į mūsų sąmonę įrašoma dar vaikystėje. Gerus vaikus myli, blogų – ne. Būtent taip vaikas suvokia jį supančią realybę. Perpratus šią priklausomybę ir vėlesniame gyvenime tampa „aišku“: manęs nemyli – vadinasi, aš blogas.
Svarbu suprasti, kad meilė – tai ne mūsų savybių įvertinimas ir ne žmogiškosios vertės matas. Ir tai, kad kažkas tavęs nemyli, dar visai nereiškia, kad esi negraži, nepatraukli ar kvaila.
Deja, net ir tai suvokus ne visada palengvėja.
Ligos recidyvas: kerštas tikrai būna saldus...
Kita svarbi tiesa, su kuria susiduriame patyrę nelaimingą meilę – tai suvokimas, jog mes negalime kontroliuoti kito žmogaus jausmų. Jokiomis savo savybėmis negalime kontroliuoti ir pačios meilės – nei jos įžiebti, nei išlaikyti, nei užgesinti. Tai gąsdina ir tuo pačiu siutina. 2 psl. >
Justina 2010-02-14 02:53
ir pasveiksit labai greit
Justina 2010-02-14 02:53
ir pasveiksit labai greit
Justina 2010-02-14 02:51
susirast kita ir bus gerai