Naujienos
Praeitą sykį susitarėme, paveikti Davoso forumo dalyvių entuziazmo, pakalbėti konkrečiau apie galimas rinkos ūkio sistemos reformavimo kryptis.
Aptarėme kasmetinį Pasaulio ekonomikos forumą Davose ir jame pademonstruotus plačius, gal net atrepetuotus užmojus iš esmės taisyti rinkos ūkio sistemą. Tie užmojai buvo juolab įspūdingesni, nes šį kartą Davosan susirinko kaip reta mažai valdžios žmonių ir netikėtai daug didžiųjų korporacijų vadovų.
Kaip galima būtų „patobulinti“ laisvos rinkos ūkinę sistemą jos pačios nesugriaunant? Valdžios (o ir mokslo) žmonės siūlo, žinoma, griežtinti esamas ir kurti naujas taisykles verslo įmonių veiklai, dar daugiau joms nurodant, normuojant, uždraudžiant, paliepiant, limituojant, baudžiant ir t.t.
Stambiojo kapitalo atstovų akimis reikia jausti daugiau „socialinės atsakomybės“, elgtis pagal „korporatyvinės etikos“, „garbės kodeksų“ ar panašių pačių susikurtų „statutų“ reikalavimus.
Tai nenaujos „melodijos“. Tokie siūlymai nėra beprasmiai, jų dėka atsiranda jei ne daugiau naudos, tai bent daugiau supratimo, kad reikia kažką daryti, nes sistema netobula.
Alternatyva užmojams vis labiau reguliuoti laisvą ūkininkavimą galėtų būti ūkininkavimo laisvės išplėtimas.
Esmė ta, kad verslo laisvė šiandien didžiausiai dalimi yra didžiųjų privačių bendrovių veiklos laisvė. Tai gerai. Blogai tai, kad likusioms ūkinės veiklos formoms veikimo laisvė gan uoliai apribojama.
Didžiosios verslo bendrovės net nėra privačios grynąja to žodžio prasme, nes nesyk tai – susitelkusi pagrindinių akcininkų grupė, visą bendrovės ir jos įmonių valdymą perdavusi samdomiems specialistų būriams, o pati nubrėžianti tik strategines veiklos kryptis, orientuotas į pasirinktų politinių jėgų ar ideologijų rėminą, įtakos ir galios viešajame gyvenime stiprinimą ir didinimą.
Smulkus ir vidutinis verslas – virš 90 proc. visų ūkio subjektų – dažnai yra vienintelis tikrai laisvos rinkos subjektas, t.y. tikrai turintis konkuruoti su kitais tokiais pačiais atitinkamose produktų ar paslaugų rinkose ir būti priklausomas nuo jam nepavaldaus kainų svyravimo rinkoje. Jei tik tokios įmonės viešpatautų ekonomikoje – tai ir būtų Adamo Smitho aprašyta efektyvioji rinkos ūkio sistema.
To nėra; kiek svarbios bebūtų smulkios ir vidutinės įmonės kuriant darbo vietas, užtikrinant rinkodarinį lankstumą ir inovacinį veržlumą, nacionalinėse ekonomikose dominuoja bendrovės-gigantai – tiek kiekybiškai, tiek prismaugiant konkurenciją ir laisvą kainodarą.
Kitas ūkio subjektas – pati valstybė. Jei mažos įmonės nukenčia dėl didžiųjų bendrovių diktato, spaudimo, rinkos galios demonstravimo, tai valstybei tas negresia. Priešingai, ji tiesiog priverčiama dalyvauti kaip ūkio subjektas ten, kur privatus verslas negali, bijo, nemoka ar kitaip nepajėgus imtis užduoties. Energetika, pagrindiniai keliai, jūrų ir oro uostai, didžioji dalis aukštojo mokslo ir profesinio rengimo paslaugų bei beveik visi moksliniai tyrimai yra palikta valstybei – organizuot, finansuot, rizikuot ir galop pateikt ūkiui, nes viso to labai reikia visiems ūkio subjektams. 2 psl. >
Mauras 2010-02-19 13:13
labai nesušukuotas straipsnis.Konkurenciją skatinti geriau nei riboti. Klausimas kaip? Keista,...
EGLĖ 2010-02-19 10:36
Dėl visų negerumų Lietuvoje yra kalti du pagrindiniai dalykai. Pirma, tai didžiosios masės...
:) 2010-02-18 21:46
Ekonomika jau sustandėjo.Ydomu ar Cicinskelis patenkintas?:)
Šizifas 2010-02-18 21:45
XXR ablavūke.Vienintelis resursas yra žmogus .Žinios vertingos tik žmogui ,o ne kiškiui ir...