Naujienos
M. Aglinskaitės nuotr.
Aukštųjų mokyklų ketvirtakursiams – atsakingas darbymetis: reikia suderinti bakaulaurinių darbų temas, susirasti vietą praktikai atlikti.
Nors pastaruoju metu vis daugiau įmonių durys studentams atviros, džiaugtis šia iniciatyva nereikia skubėti: praktikantai bet kada gali tapti nemokama darbo jėga. Apie praktikos reikšmę ir problemas – šioje publikacijoje.
Ką rodo „Njuspeipio“ apklausa?
„Njuspeipio“ atlikos apklausos duomenimis (dalyvavo 130 įvairių aukštųjų mokyklų studentų), maždaug 40 procentų apklaustųjų praktiką laiko naudinga, likusi dalis jos naudingumą sieja su konkrečia situacija. Tik 2 respondentai atsakė, jog tai – laiko švaistymas.
Remiantis apklausos duomenimis, daugiau nei pusė studentų, įvertinę dabartinę situaciją, mano, kad šiuo metu įsidarbinti po prakikos galimybių beveik nėra, panaši dalis respondentų tokias galimybes vertina kaip vidutines.
Paklausti, kaip ketina atlikti ar jau atliko praktiką, net 70 procentų respondentų nurodė, jog „kruopščiai vykdysiu (vykdžiau) praktikos vadovo nurodymus“. Dešimtadalis respondentų yra už pasirinkimą „nekristi į akis“, penktadalis – už fiktyvią praktiką.
Kas trečias apklaustasis mano, kad daugiau nei 50 procentų praktikantų labiau išnaudojami nei įgyja žinių.
Skirtinga patirtis
Šiuo metu magistratūros studijas kremtantis Ugnius praktikanto duonos ragavo dukart: atlikdamas privalomą praktiką ketvirto kurso pabaigoje ir vasarą, baigęs bakalauro studijas. „Dar vieną praktiką nusprendžiau atlikti dėl to, kad norėjau patirti, kaip darbas vyksta skirtinguose bankuose, ir palyginti darbo kolektyvus, kaip yra organizuojamas darbas, kokie yra darbo vadovai“, – aiškina Ugnius.
Vaikinas neslepia, kad apsisprendimui įtakos turėjo ir esama situacija – vasarą kur nors įsidarbinti šansų beveik nebuvo. Studentas pripažįsta, kad praktika teikia tiek naudos, kiek pats žmogus geba jos gauti. Paprašytas rasti trūkumų, Ugnius minėjo atvejus, kai praktikantai yra išnaudojami, užverčiami krūvomis popierių, tačiau džiaugėsi, kad pats su tokiomis situacijomis nėra susidūręs.
Saulius – kitas kalbintas studentas – šią vasarą taip pat atliko neprivalomą praktiką viename šalies bankų. Vaikinas įgytą patirtį vertina teigiamai, tiki, kad praktika jam duos naudos ateityje. Tiesa, Saulius pastebi, kad ne visa praktikantams skiriama veikla motyvuoja, kartais apskritai nėra ką veikti.
Šiuo metu studijas jau baigusios Eglės patirtis kiek kitokia. Mergina praktiką atliko vienoje valstybinių įstaigų. „Nuo ryto iki vakaro buvau apversta kalnais popierių. Pavargdavau per dieną. Vieni bendramoksliai praktikų metų dykinėjo, kiti – įgijo naudingų žinių, o aš jaučiausi kaip vergė“, – sako mergina ir pabrėžia, kad būtent tokie pavyzdžiai sąlygoja pasirinkimą praktiką atlikti fiktyviai.
Praktikos reikšmė abejonių nekelia
Dalia Kunigėlienė, Kauno technologijos universiteto Socialinių mokslų fakulteto prodekanė studijoms, kelerius metus yra verslo administravimo bakalauro studijų praktikos koordinatorė. Ji kasmet atlieka anonimines apklausas, siekdama įvertinti praktikų efektyvumą. Anot prodekanės, nors susilaukiama keleto neigiamų komentarų, dauguma atsiliepimų – itin geri. 2 psl. >
Straipsnis komentarų neturi.
Komentuok portalo balsas.lt straipsnius, parašyk daugiausiai komentarų ir laimėk leidyklų įsteigtus prizus kiekvieną savaitę.