Naujienos
"D.Grybauskaitės ir V.Putino susitikimą pavadinti istoriniu būtų didžiulė ir neatleistina klaida", - tvirtina VU profesorius V.Radžvilas (P. Romančiko / ELTA nuotr.)
Tikėti Rusijos premjero pažadais Lietuvai naivu, kol nematyti reikšmingų tarpusavio santykių poslinkių. Taip praėjusią savaitę įvykusį Vladimiro Putino ir prezidentės Dalios Grybauskaitės susitikimą Helsinkyje įvertino politologas Vytautas Radžvilas ir pridūrė, jog susitikimą vadinti istoriniu būdų "didelė ir neatleistina klaida".
Derėjo priminti istoriją
„Bet koks dalykas, kol jis nėra užfiksuotas sutartyje ir nėra aiškių požymių, kad ta sutartis vykdoma, nieko nereiškia. Geriausiu atveju, tai yra tam tikrų ketinimų protokolas, bet, turint omenyje Lietuvos patirtį su Rusija, šios taisyklės reikėtų laikytis dar nuosekliau“, – teigė Vilniaus universiteto profesorius.
Jo nuomone, nors D. Grybauskaitė su V. Putinu kalbėjosi ir apie ekonominį bendradarbiavimą, aptarė dujų kainas, sienų demarkacijos klausimus, reikėjo priminti ir šalių santykius vis apkartinančius vienpusius istorijos vertinimus.
Pripažindamas, kad nežino susitikimo detalių, V. Radžvilas kalbėjo: „Save gerbiančios valstybės prezidentas vis dėlto galėtų tokio susitikimo metu išsakyti principinę nuostatą, kad abiejų šalių santykiai turi būti grindžiami abipuse pagarba ir tokiu atveju Lietuvai visiškai nepriimtinas pamatinių dalykų kvestionavimas, kad ir faktas, kad mes nepriklausomi nuo 1990-ųjų.
Jeigu Rusija parodytų aiškių ženklų, kad į Lietuvą žiūri kaip į lygiavertę partnerę, būtų sukurta palanki moralinė ir psichologinė dirva žengti tolesnio bendradarbiavimo ir suartėjimo link.“
Ko nepasakė prezidentė?
Ką dar per tas 40 minučių pokalbio su V. Putinu galėjo pasakyti D. Grybauskaitė? Kokius Lietuvos pageidavimus Rusijai priminti buvo būtina, reikalinga? V. Radžvilo teigimu, būtų buvę teisinga Rusijai pasakyti, kad su Lietuva ji elgtųsi kaip ir su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis.
„Savo pirmą ir svarbiausią pageidavimą Rusijai turėtume formuluoti taip: kad ir mes, Lietuva, norime, kad, nepaisant sudėtingos istorinės praeities, mūsų šiandieniniai santykiai su Rusija būtų tokie, kokie yra, pavyzdžiui, Vokietijos, kažkada buvusios Rusijos grėsminga kaimyne“, – kalbėjo V. Radžvilas, – Norime, kad Rusijoje nebebūtų neigiamas okupacijos faktas, kad Rusijos aukščiausiuose politiniuose sluoksniuose neskambėtų revanšistinės nuotaikos, kaip kad neįsivaizduojama, kad Vokietijos parlamente leistų kas nors postringauti, kad nebuvo, tarkime, Austrijos anšliuso“.
Politologas pažymėjo, jog pagrindinė Lietuvos ir Rusijos santykių problema – tarpusavio pasitikėjimas. Tačiau, jei Lietuva pasiryžusi tą daryti, to paties reikia tikėtis ir iš Rusijos ir, anot V. Radžvilo, stipresnioji šalis pasitikėjimo turėtų parodyti šiek tiek daugiau. „Tai – esminė dviejų šalių santykių pagerinimo prielaida“, – priminė pašnekovas. 2 psl. >
Rega 2010-02-18 09:11
anksčiau po tokių patarimų ir karai kildavo, dabar tik galimes sau leist plepėt bet ką ir...
ignas 2010-02-18 09:10
Jei kas lygina ES ir SSRS, turi nedelsiant atrasti ES Gulagą. Antaviliai netiks, ponai. Mastai...
to to neklaidink 2010-02-18 08:56
Skirtumas tarp ES ir SSRS labai "mazas". ES negrasino karine jega ir neivede 130 000 kariskiu...
2010-02-18 08:54
manau kad visiems reikia savo darbą dirbti, mąstytojui mąstyti, o Grybauskaitei kalbėti