Ministro Algio Čapliko ūkį apnikusios bėdos ir jo apsisprendimas trauktis įdomus ne tik dėl klausimų apie naują kandidatą bei pasvarstymų, ar liks šis postas nukaršusiai Liberalų ir centro sąjungai. Įdomesnė tema - bręstanti politinė krizė ir tendencijos konservatorių viršūnėlėje.
Ministro išlydėtuvės
Vos tik Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) pradėjo purtyti Sveikatos apsaugos ministeriją (SAM), du Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) šulai pasiuntė nuliūdusiam A.Čaplikui skirtingus signalus. Seimo pirmininkė Irena Degutienė radijo laidoje labai jau primygtinai neatmetė galimybės, kad ministras trauksis, o premjeras paragino neskubėti. Liberalcentristas ir neskubėjo, bet užtruko neilgai.
Lygiai toks pat atsitiktinis (?) signalų arba dažnių nesutapimas fiksuotas ir po antrojo STT seklių vizito į SAM. I.Degutienė viešai samprotavo apie A.Čapliko atsistatydinimą ir atsakomybę, o premjeras pavymui riktelėjo, kad šis neskubėtų. Šįkart - vėlu. A.Čaplikas savo pasitraukimą argumentavo didžiausios koalicijos partnerių partijos vadovų nesutarimais, o ne antrąja krata ir paskelbė urbi et orbi, jog atsistatydina aukodamasis dėl koalicijos šviesios ateities. Premjeras darsyk prašė likti, o A.Čaplikas, kurio išskirtinis lankstumas visada buvo ir yra pagrindinis visiems žinomas politinis jo bruožas, ūmai pasiskelbė esąs principingas bei neperkalbamas.
Ne pirmas kartas
Teiginių apie tai, kad A.Kubiliaus vietoje dalis partijos narių, o gal net ir pats jos patriarchas profesorius Vytautas Landsbergis, norėtų matyti I.Degutienę, viešojoje erdvėje apstu buvo seniai. Net tada, kai partija buvo opozicijoje ar "pusiau pozicijoje", t. y. - draugiškai ramstė Gedimino Kirkilo Vyriausybę.
Kai "geroji fėja" pakeitė Seimo pirmininko poste "piktąjį Pinokį" Arūną Valinską, kalbos vėl atsinaujino. Žinoma, didelė dalis jų buvo ne kas kita, kaip politinių oponentų noras matyti TS-LKD skilimą, tačiau pastarieji įvykiai duoda tokiems spėjimams naują ir gana realų pagrindą.
Be anksčiau aprašytos A.Čapliko pasitraukimo istorijos, galima priminti ir dar kai ką. Prieš porą savaičių I.Degutienė viešai pareikalavo, kad ministras pirmininkas pašalintų Vyriausybės kanclerį Deividą Matulionį. Tiesa, ne iš kanclerio pareigų, o tik iš darbo grupės, kuri turėjo nagrinėti žemės ūkio objektų poveikį aplinkai, nes šis esą nelabai sugeba nešališkai tai grupei vadovauti. Nežinau, kaip ten yra su tuo vadovavimu, bet viešas nepasitikėjimas D.Matulioniu, kaip asmeniu, yra šioks toks antausis A.Kubiliui. Juk pastarasis šį Užsienio reikalų ministerijos nomenklatūros augintinį į kanclerius pasiėmė ne dėl politinių nuopelnų konservatorių partijai, o dėl tų pačių, mažai kam žinomų priežasčių, kaip ir Vygaudą Ušacką.
Aritmetika
Ekonominė krizė ir Vyriausybės politika A.Kubiliaus, kuris ir taip niekad nebuvo laikomas charizmatišku lyderiu, reitingus nuskandino galutinai, o I.Degutienė nominaliai labai svarbiame poste kalasi sau dvasingos ir jautrios tautos mamytės įvaizdį. Tiesa, jos aukšti reitingai absurdiškai nesutampa su jos vadovaujamos institucijos bendru nepopuliarumu, bet čia jau kreivos šalies rinkėjų pasaulėžiūros ir sociologų darbo keistenybės. 2 psl. >
Naujienos






















Zabas to inž 2010-02-21 11:12
Matote, kartais kyla klausimai būtent dėl to, kad pažiūros ir vertybės pažiūros niekur...
inž 2010-02-21 07:17
Seimas - aukščiausioji valdžia. Tai kam žurnalistas Čyvas svo "moksliniais tyrinėjimais"...
D 2010-02-20 15:31
Čyvas teisus - Grybauskaitė jau beveik laiko valdančią koaliciją ir Vyriausybę už...
Dimes 2010-02-20 14:34
Pone Čyvai, išmokite skaičiuoti. Vyriausybėje yra 14, o ne 12 ministrų.