1990-ųjų pabaigoje į laisvę iš kalėjimo grįžęs H. Daktaras subūrė dar galingesnės sudėties „daktarų“ gaują, kuri beveik dvidešimt metų valdė ne tik Kauną, bet ir didesnę Lietuvos dalį. Eltos nuotr.
Kauno „daktarų“ įžymybė pateikė versiją, kodėl ryžosi sprukti iš Lietuvos. Lietuvos kriminalinio pasaulio veteranu vadinamas 52 metų Henrikas Daktaras, geriau žinomas Henytės pravarde, „Balsas.lt savaitei“ rašė: „Aš noriu dalyvauti teismo posėdžiuose, kuriuose svarstomi man skiriamos kardomosios priemonės – suėmimo klausimai, tačiau dalyvauti juose neleidžia kaltinimą palaikantis prokuroras. Džiaugiuosi, kad bent laiškus leidžia rašyti, nes, pavyzdžiui,1996 metais, kai buvau suimtas ir laukiau teismo taip pat Lukiškių kalėjime-tardymo izoliatoriuje, neleido rašyti laiškų net artimiesiems.“
Jau po pirmojo H. Daktaro išskirtinio interviu mūsų savaitraščiui sausio pradžioje kilo nemenkas šurmulys aukščiausių šalies teisėsaugos pareigūnų kabinetuose. Tuomet garsusis kalinys tvirtino, kad buvę jo bičiuliai Kriminalinės policijos biuro darbuotojams teikia melagingus parodymus ir būsimo teismo proceso pradžios laukia laisvėje.
Visos paslaptys − būsimoje knygoje
Viename iš savo laiškų Henytė pareiškė, kad jei kas imtųsi rašyti apie jį knygą, tai būtų itin aštraus siužeto romanas. Juokaudamas jam atrašiau – kas gi trukdo, tegul dabar, laukdamas teismo, pats ir parašo. Tačiau H. Daktaras atsakė, kad galbūt, sulaukęs palankaus teismo sprendimo, kreipsis į mane ir pateiks įdomiausius savo gyvenimo faktus, kurie galėtų atsidurti šį kartą oficialiai išleistoje biografijoje.
2004 metais pogrindyje pasirodė tik nedaugeliui prieinama Henytės knyga „Išlikt žmogumi“, kurioje autorius nepagailėjo nemažai kritikos aukščiausiems teisėsaugos pareigūnams.
2008-ųjų gruodžio 19 dieną iš Kauno rajone, Užliedžiuose, esančio Daktarų dvaro netikėtai pabėgęs, tačiau praėjus devyniems mėnesiams Bulgarijoje sulaikytas ir jau beveik pusmetį Lukiškėse laikomas Henytė nerimsta.
Du dešimtmečius beveik visoje Lietuvoje siautėjusios Kauno „daktarų“ grupuotės senų bylų teismo pradžios Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime nekantriai laukiantis vyras šį kartą prabilo apie tai, kad jį kėsinosi nužudyti teisėsaugos pareigūnai.
Bandė gelbėtis pabėgdamas
− 2008-ųjų gruodį jūsų dingimas iš Lietuvos daug kam buvo netikėtas. Kai kurie pareigūnai net teigė, kad pabėgimui ruošėtės iš anksto ir viską gerai suplanavote, − pokalbį su H. Daktaru pradėjo „Balsas.lt savaitės“ žurnalistas.
− Bėgti nusprendžiau žaibiškai, per kelias dienas, kai vieną naktį kažkas apšaudė namų tvorą, kitą − nežinomi asmenys įmetė granatą, kurios sukeltas sprogimas sugriovė sienas ir sudaužė namų langus.
Kitą dieną Užliedžiuose pasirodė baltas „Aro“ pareigūnų mikroautobusas. Visą mūsų kaimą apsupo Policijos departamento darbuotojai. Kyla klausimas, kodėl jie tada nesiryžo pasibelsti į mūsų namus. Kodėl manęs nenorėjo suimti kaip, tarkime, sulaikė Guzą (buvusį Henytės ilgametį draugą Vidmantą Gudzinską, dabar bendradarbiaujantį su teisėsauga − aut.past.) jo paties namuose? 2 psl. >
Naujienos




















... 2011-03-17 14:22
mldc zmogus gerbiu(Y)o cia tie teisesaugos velniai isvis tegul tiria pedofilu bylas.....
Dalius 2010-02-25 14:42
Saunuolis Daktaras
Gywenimas padeda visus i vieta anxciau ar veliau 2010-02-24 13:29
Geriausias vaistas pries blogi yra blogis...
Pakarti puszydi kgbistu drauga bandita Henyte viesai!! 2010-02-23 20:49
Sita Isgamu isgama seniai jau reikejo pakarti....ir butinai viesoje vietoje--kad kiti bandiugos...