Užrašinėta naudojantis Lietuvos liaudies kultūros centro siųstomis anketomis.
Pateikėja: SKAMARAKIENĖ MARIJONA, ANTANO.
Gimė: 1932 metais, DUBIČIŲ KAIMAS, KANIAVOS SENIŪNIJA, VARĖNOS RAJONAS.
Užrašyta 2004 m. gruodžio 10 d. – 2005 m. vasario 27 d.
Užrašė: REGINA LUKOŠEVIČIENĖ, Dubičių kaimo bibliotekos vyr. bibliotekininkė.
Prie namo buvo paaukštinimas, vedantis į namo vidų. Tai buvo plokščias lygus akmuo, arba rąsto gabaliukas. Durys buvo plačios ir aukštos, apkaltos „ eglute“. Rankeną vadinome klemka. Iš virtuvės į kambarį rankena buvo paprasta medinė, be rakto. Lauko durų užraktas buvo brauktuvė. Buvo ir geležinių, bet mūsų brauktuvė buvo medinė, išdanteliuota. Durų staktoj buvo padaryta apvali skylutė. Raktas medinis, ilgas, jo galas buvo perskeltas ir ten įdėta stipri metalinė geležtė. Kai nori duris užrakinti, tai raktą įstumia per skylutę, (o kitoje durų pusėje yra pritvirtinta brauktuvė) geležtė išvirsta, ji stačiai kabina brauktuvės dantukus ir taip duris užbraukia ( užrakina) sukant raktą į vieną pusę, o jei nori atrakinti – reikia atgal sukti raktą tol, kol brauktuvės danteliai baigsis.
Duris užrakindavo tada, kai visi šeimos nariai, kur nors išvykdavo. Kai būna netoliese– už rankenos užkišam rykštelę ar atremiam šluotą į duris.
Durų staktą vadinome ūšėkas (pagaminta iš smalingos pušies). Gimdant plačiai atidaromos durys, o per vaiko krikštynas į duris buvo sudaužoma lėkštelė, kad vaikui gyvenimas būtų lengvas ir geras. Per vestuves durų staktą puošė ąžuolo lapų ir gėlių vainikais, žiemos metu – eglės šakų vainiku.
Kai vaikas suserga, jo ūgis pažymimas durų staktoje kryželiu, o kai jį praauga, vaikas pasveiksta.
Būna, kad vaiką nužiūri bloga akis, jis būna neramus, negeras. Tada reikia vandenį perlieti per klemką ir nuprausti vaiką. Padeda. Trijų karalių kreida rašėme ant durų tada ir dabar. Per Kūčias merginos sudeda į krūvą batus viduryje kambario ir tad deda batą prie bato durų link. Kurios batas pirmas išeis pro duris, ta pirmoji ir ištekės. Kas nors iš kaimo iš kiemo pusės atidaro duris. Tai reiškia, kad jis to namo merginai linki ištekėti. Kai durys pačios atsidaro reiškia kas nors iš mirusiųjų aplanko artimuosius.
Išnešant karstą iš namų pirmiausia eina nešantis kryžių, tada neša karstą, už jo – šeimos nariai, artimiausi žmonės.
Namuose buvo priemenė. Ji nedidelė, kvadratinė, su mažu neįstiklintu langeliu sienoje. Grindys – sumušta asla. Priemenėje stovėjo drobynos (kopėčios) užlįst ant pirkios. Langelis neįstiklintas todėl, kad bus naudojamas užbraukti brauktuvei. Buvo dugnelis, juo langelį ir užspausdavo.
Girnos stovėjo kamaron, kampelin nuo priemenės. Malė visi suaugę šeimos nariai. Buvo viršutinis girnų akmuo ir apatinis girnų akmuo. Jei girnų akmuo didelis, tai sumala greičiau, bet malti labai sunku. Su girnom nebūrėm, bet girnoms šluostyti yra specialus skudurėlis. Jis drobinis. Tai juo gydėm nuo rožės, bėrimų. Anksčiau žalčiai gyveno po girnomis. Žmonės jų nelietė, nemušė, bijojo užsitraukti bėdą. 2 psl. >
Naujienos





















seiminija 2010-03-07 22:15
labai sklandžiai aprašyta: plačiai, aiškiai, vaizdžiai