Naujienos
Laisvės alėja, Kaunas
Kauno Laisvės alėjos istorinės datos:
• 1847 m. – vasario 21 d. caro patvirtintame miesto vystymo plane buvo numatyta platesnė bulvaro tipo gatvė – Nikolajaus prospektas (vėliau tapęs Laisvės alėja). Taigi prieš 162 metus buvo pasirašyti šios gatvės gimimo metrikai.
• 1851 m. – didesnėje Laisvės alėjos atkarpoje (iki Nepriklausomybės aikštės) pasodintos liepos, rytinėje dalyje – topoliai. Pradžioje alėja apsodinta tik iki A. Mickevičiaus gatvės. Toliau medžių sodinimas tęsėsi dalimis iki Miesto sodo.
• 1860 m. – Laisvės alėja išgrįsta akmenimis.
• 1880 m. – gatvę imta formuoti intensyviau. Pradėti statyti dviaukščiai, triaukščiai mūriniai namai.
• 1887 m. – belgų inžinieriui E. O. Diuponui duota koncesija arklių tramvajui („konkei“) įrengti.
• 1892 m. – Laisvės alėja nuo geležinkelio stoties iki rotušės pradėjo kursuoti arklių tramvajus.
• 1918 m. – gatvė pavadinta Kaiserwilhelmstrasse (Kaizerio Vilhelmo gatve).
• 1919 m. – pavadinta Laisvės alėja. Jos krikštatėvis – teisininkas Kazimieras Oleka.
• 1946 m. – gatvė pervadinta Stalino prospektu.
• 1958 m. – paklota nauja asfaltbetonio danga, šaligatviai, pažymėtos pėsčiųjų perėjos.
• 1961 m. – gatvei sugrąžintas pavadinimas Laisvės alėja.
• 1973 m. – imta svarstyti alėjos perspektyvą. Tuometinis Komunalinio ūkio projektavimo instituto Kauno filialas pasiūlė įkurti pėsčiųjų zoną.
• 1975 m. – padaryti pirmieji žingsniai – uždraustas eismas vienoje alėjos pusėje tarp E. Ožeškienės ir V. Majakovskio (dabartinės I. Kanto) gatvių. Čia įrengta paprastų betono plytelių danga.
• 1976 m. – uždarytas transporto eismas tarp V. Majakovskio (I. Kanto) ir Maironio gatvių.
• 1977 m. – prasidėjo požeminių tinklų rekonstrukcija. Pradėtos gaminti penkių tipų betono plokštės, iš kurių bandyta sudaryti atskiras įvairaus rašto dangos zonas. Paklota 61, 4 tūkst. kv. m betoninių plokščių, 10,5 tūkst. kv. m asfaltbetonio dangos, įrengtos 198 apšvietimo atramos. Alėjos ilgis – 1621 m.
• 1982 m. – (lapkričio 6 d.) baigta rekonstrukcija. „Alėjos tik pėstiesiems Kaune atidarymas 1982 metais buvo įvykis ne tik Lietuvoje. Tai buvo pirmoji pėsčiųjų zona visoje Sovietų Sąjungoje. Ji buvo statoma patyliukais, nesiafišuojant, apeinant tuometinius įstatymus“ – taip teigė darbus koordinavę buvę miesto vadovai. Iš viso rekonstrukcijos darbai kainavo 3,141 milijono rublių. Tuo pačiu metu buvo remontuojami gatvės pastatai. 3 milijonai rublių anais laikais prilygtų 9-10 milijonų litų šiomis dienomis...
Įgulos Soboras – Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčia
• 1890 m. patvirtintas karo inžinieriaus Konstantino Limarenkos projektas, kurį koregavo Peterburgo architektas akademikas D. Grimas. 2 psl. >
pirdžius 2010-02-25 09:55
jei parašyta I dalis, tai bus daugiau :)
pirmoji 2010-02-25 08:26
gatvė pėstiesiems - Šiauliuose. (klaidelė, bet straipsnis įdomus).
Mili 2010-02-24 21:43
Dabar baisu, ypač kai tą akropolį šalia pastatė...
dabar 2010-02-24 18:36
griuvėsiai