Naujienos
juiceimages nuotr.
Apetitas yra noras valgyti, jis jaučiamas kaip alkis. Alkio jausmą turi visi išsivystę gyvūnai, jo tikslas – gauti pakankamai maisto medžiagų ir energijos gyvybei palaikyti.
Apetito praradimas vadinamas anoreksija, o padidėjimas – hiperfagija, polifagija arba bulimija.
Apetito reguliavimas ypač daug tiriamas pastaruosius 10 metų, kadangi daugėja ligų, kurios atsiranda dėl pakitusio apetito, ir ligų, dėl kurių keičiasi apetitas.
Apetitą reguliuoja be galo daug skirtingų hormonų ir greičiausiai yra labai daug dar neatrastų hormonų, kurie taip pat prisideda prie alkio – sotumo pojūčio. Vieni hormonai gaminasi virškinamajame trakte (skrandyje, žarnyne), kiti – riebaliniame audinyje, treti – smegenyse. Kitas apetitui įtakos turintis veiksnys – bioritmai. Dėl emocijų taip pat pakinta apetitas.
Alkio ir sotumo centrai yra tarpinėse smegenyse, jie ir apdoroja visą gautą informaciją. Žmonės, bandantys sumažinti svorį, neretai susiduria su padidėjusiu apetitu, didesniu nei įprasta alkio pojūčiu, kartais persivalgymu – ir dažniausiai kaltina save valios stoka. Tik ar tikrai taip paprasta valios pastangomis pakeisti apetitą?
Kūno svoris ir apetitas
Labai plačiai paplitusi nuomonė, kad liesi žmonės valgo bet ką ir daug, bet, nepaisant to, nenutunka. Tuo tarpu nutukę žmonės valgo mažai, bet jų svoris didėja. Gana paplitęs ir įdomus teiginys „storėju nuo oro”. Visi šie susiformavę stereotipai yra klaidingi.
Kalbant apie maistą ir valgymo įpročius, tokie matavimai kaip „daug”, „mažai”, „persivalgau” ir pan. yra labai subjektyvūs ir neretai neatitinka tikrovės. Pavyzdžiui, merginos, sergančios nervine anoreksija, suvalgiusios vieną bananą, vadina tai „persivalgymu“, nes toks maisto kiekis joms atrodo labai didelis. Tuo tarpu objektyviai vertinant, jos valgo labai mažai.
Dėl per didelio riebalinio audinio kiekio, susikaupusio kūne, keičiasi apetitas. Riebalinės ląstelės yra aktyvios, jos gamina ir išskiria įvairias medžiagas, tarp jų ir reguliuojančias apetitą. Nutukę žmonės paprastai nejaučia alkio arba jaučia pakankamai silpnai, lengvai toleruoja ir gali pakankamai ilgai išbūti nevalgę. Tačiau nutukę žmonės nejaučia ir sotumo.
Pradėjus valgyti, jiems sunku sustoti, nes sotumas pajuntamas suvalgius pakankamai daug maisto. Šis momentas, kai nutukęs žmogus apkaltina save valios stoka, kad nesugebėjo susilaikyti ir persivalgė, iš tikrųjų mažai priklauso nuo jo paties.
Pavalgius žarnyne gaminasi peptidas YY, kuris, nukeliavęs į smegenis, duoda sotumo signalą – žmogus jaučiasi sotus. Kiek šio hormono pasigamins, priklauso nuo suvalgyto maisto kiekio. Nutukusių žmonių organizme šio hormono gaminasi mažiau, kad pasijustų sotūs, jiems reikia suvalgyti didesnį maisto kiekį. Tai paprasta fiziologija ir, ko gero, sunku įsivaizduoti žmogų, kuriam valios pastangomis pavyktų pagaminti daugiau peptido YY.
Kitas svarbus hormonas, dalyvaujantis apetito reguliavime, yra grelinas. Jo kiekis kraujyje padidėja tarp valgymų ir sumažėja pavalgius. Beje, nepakankamai miegant, grelino kiekis kraujyje būna didesnis, o leptino (sotumą suteikiančio hormono) – mažesnis, apetitas padidėja. Taigi miegas irgi yra svarbus normaliam apetitui. 2 psl. >
seiminija 2010-03-07 21:59
baisios ligos, gresiancios jaunoms merginoms