Naujienos
Istorikas Antanas Kulakauskas. Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.
Tur būt jau daugiau kaip 5 metai Lietuvoje keliamas ir svarstomas tiesiogiai renkamo mero instituto įvedimo reikalas. Kaip ir kitais atvejais, dėl to nesutariama.
Šalininkai savo poziciją argumentuoja tuo, kad: 1) savivaldybės gyventojų tiesioginiuose rinkimuose išrinktas meras, kaip pagrindinė politinė savivaldybės figūra, jaustų didesnę personalinę atsakomybę savivaldybės gyventojams, o tokie rinkimai sudarytų rinkėjams didesnes galimybes pasijusti savivaldybės politikos formavimo proceso dalyviais; taigi demokratijos teritorinės savivaldos lygmenyje padaugėtų; 2) būtų užkirstas kelias valdžios chaosui savivaldybėse, kaip kad daugeliu atvejų yra dabar, kai stabilios valdančiosios daugumos neturinčiose savivaldybių tarybose vos ne per visą jų kadenciją vyksta kova dėl mero posto, o merai dažnai keičiasi.
Priešininkams atrodo, kad: 1) tiesiogiai išrinktas meras, įgijęs daug didesnes nei dabar valdžios galias ir būdamas praktiškai nepriklausomas nuo tarybos, turės daugiau galimybių savivaliauti ir piktnaudžiauti valdžia; 2) susilpnės politinių partijų – būtino demokratinio politinio gyvenimo elemento – vaidmuo ir sustiprės populistinio autoritarizmo tendencijos.
Pripažinkime, kad abiejų pusių argumentai nėra visai laužti iš piršto, tačiau šiuo metu ryškią politinę persvarą yra įgiję tiesiogiai renkamo mero instituto įvedimo šalininkai. Reikalas tas, kad, pirma, tam pritaria, kaip rodo gyventojų apklausos, didesnė dalis piliečių, kuriems nusibodo savivaldybių tarybų vienvaldystė su vietos valdžios chaosu ir oligarchinio valdymo elementais, antra, tiesioginių mero rinkimų įdėją po vasario 22 d. įvykusio susitikimo su merus vienijančios Lietuvos savivaldybių asociacijos nariais ryžtingai parėmė LR prezidentė Dalia Grybauskaitė, paraginusi Seimą padaryti viską, kad jau kitais metais vyksiančiuose savivaldybių rinkimuose merai būtų renkami tiesiogiai. Jau po poros dienų Prezidentės nuostatą paremti suskubo didžiausios Seime ir valdančiosios koalicijos vadžias laikančios Tėvynės sąjungos – krikščionių demokratų frakcijos vadovybė.
Viskas būtų gerai, nes neabejoju, kad pozityvus ir Lietuvai naudingas bei demokratiją ir teritorinę savivaldą stiprinantis reikalo sprendimas yra įmanomas, tačiau bėda yra tai, kad daugelis, jei ne dauguma, Lietuvos politikų į reikalo sprendimą žiūri prmiausia ne per demokratijos ir vietos savivaldos stiprinimo, o per siaurai suvokiamų partinių interesų ir principo „valdžia dėl valdžios“ prizmę. Deja, ir merams labiausiai rūpi ne demokratija, o galimybė įgyti kuo didesnę ir kuo mažiau politiškai kontroliuojamą valdžią. Jei būtų kitaip, Lietuvos savivaldybių asociacija nesiektų tokio tiesiogiai renkamo mero statuso (apie tai vėliau), kuris atitinka nebent feodalinės autoritarinės valdžios, tiesa, renkamos, sampratą. Nors, galimas daiktas, tokį siekį lemia ir merų bei vadinamųjų savivaldybininkų politinio išprusimo stoka, vadovavimasis patirtimi, įgyta ligšiolinės Lietuvos vietvaldos struktūrose, ir absoliutinamų žinių nuotrupos apie tai, kaip veikia teritorinė savivalda kitose demokratinėse valstybėse. 2 psl. >
Aldona 2010-03-09 21:44
Ankstesnė valdymo sistema buvo optimalesnė. Nebuvo krizių, skundų, teismų. Mero ir seniūnų...
2010-03-03 18:43
aš už tiesioginius
Dirbantis studentas 2010-03-03 15:40
O man nesvarbu kaip bus isrinktas meras.Man yra svarbiausia kad meras butu protingas, saziningas...
> 05.16 2010-02-28 09:30
Nepamirškime, kad yra šalių, taikančių tokią proporcinę daugiamandatę sistemą, kurioje...