Stockbyte nuotr.
Širdute, suspurdėk, kodėl miegi?
— Jūs pažįstamos? — nesusigaudė Kreigas.
— Ne, — pasakiau. — Užsuksiu vėliau.
— Na jau ne, palauk, — suklykė baltapūkė. — Ji čia dirba? — paklausė Kreigo.
— Taip, — sumikčiojo tas, žvelgdamas tai į ją, tai į mane. — Užeik, Mei, ir uždaryk duris.
Karštis perliejo visą kūną. Štai dabar tai bus. Tik vis dar niekaip neįstengiau suvirškinti fakto, jog šis šluotkotis pažįsta Kreigą. Uždariau duris ir atsirėmiau į jas, mat kojos šiek tiek virpėjo.
— Šita, — mostelėjo ranka garbanė, — užsipuolė mane vakar prekybos centre.
— Aš? — žagtelėjau. — Įdomu, kas ant manęs išsitiesė visu ūgiu, nesugebėdama pavilkti savo kilometrinių kojų.
— Girdėjai, ką ji pasakė?! Kaip ji drįsta?! — vos ne springo iš pasipiktinimo.
— Gerai, užteks, — nukirto Kreigas. — Gal gali kuri nors normaliai paaiškinti, kas čia vyksta?
Abi gręžėm viena kitą žvilgsniu. Laukiau, kol ji vėl mane užsipuls, tačiau ji tylėjo.
— Susidūrėme vakar parduotuvėje, — pasakiau. — Kaip jau supratai, nelabai maloniai. Istorijos pabaiga.
— Stefane? — kreipėsi jis į šluotkotį.
— Maždaug taip, — pritarė ir nulingavusi prie Kreigo, beveik pasikabino jam ant kaklo. Ji tikrai turėjo problemų su koordinacija.
— Stefane… — sumurmėjo jis nejaukiai ir nusiėmė jos rankas nuo kaklo.
— Kas yra brangusis? — papūtė lūputes.
Brangusis? Žodis užstrigo man ausyse. Kreigas greit apėjo stalą ir ištraukęs kažkokią dėžutę, priėjo prie manęs.
— Štai, priklauso kiekvienam darbuotojui…
— Gerai, — sumurmėjau paimdama. — Galiu jau eiti?
— Žinoma… Pasikalbėsime vėliau…
Pravėriau duris ir greitai pasislėpiau už jų.
— O apie ką tu turi kalbėtis su ta nevėkšla? — dar išgirdau nepatenkintą Stefanės balsą.
Grįžusi atsisėdau į savo pamėgtą krėstą. Pažvelgiau į dėžutę, pravėriau ją. Mobilusis telefonas.
— O, jau grįžai, — išgirdau Leilani. — Antrą valandą gausim naujų drabužių siuntą, reikės pasiruošti, — murmėjo po nosim.
Vis dar sėdėjau, buką žvilgsnį įrėmusi kažkur prieš save.
— Viskas gerai?
— Taip…
— Gal susipykai su Kreigu, atrodai keistai…
— Ne..., tiesiog jo kabinete susidūriau su kažkokia peraugusia garbanota blondine ant kosminių platformų…
— Kalbi apie Stefanę? — nusijuokė. —Ak, nekreipk į ją dėmesio… Girdėjau, tik vakar grįžo iš Milano… Deja, teks prie jos priprasti, nes kaip Kreigo mergina ji čia gana dažnai lankosi… Vaikšto užrietusi nosį ir visiems komanduoja, tikra rakštis subinėj…
— Kreigo mergina… — sumikčiojau.
— Taip… — atsiduso. — Niekaip nesuprantu, kaip jis ją pakenčia, aš jo vietoj seniai būčiau išprotėjus… Na, gerai, užteks šnekėti, reikia atlaisvinti vietos naujiems drabužiams…
Leilani greitai kibo į darbą, o aš sėdėjau suakmenėjusi. Ji yra jo mergina. Negalėjau patikėti. Nejau aš kažko nepastebėjau? 2 psl. >
Naujienos





















alex 2010-03-14 21:17
Naujienų portale - romano ištraukos. Savotiška.
zive 2010-03-02 21:57
pasigedau naujos dalies..
xxx 2010-03-02 21:47
kada kita dalis?
irma 2010-02-28 22:00
man tai nelabai tikroviška, bet juk nieko blogo čia gal, kurk ir nesustok;p