Naujienos
Europarlamentarė Radvilė Morkūnaitė (Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.)
– Esate viena iš aktyviai prieš „Nord Stream“ projektą pasisakančių politikių. Kiek realiai įmanoma pristabdyti pirmyn važiuojantį traukinį? Daug kam atrodo, jog dujotiekis vis tiek bus, ir neverta „plėšytis“.
– Projektas iš tiesų jau yra beveik pradėtas įgyvendinti – pradėtos antžeminės dalies statybos, ruošiami vamzdžiai požeminei daliai.
Tačiau dar yra keli projekto įgyvendinimo aspektai, dėl kurių verta „plėšytis“. Visų pirma tai – aplinkosaugos standartų laikymasis statybų ir eksploatacijos metu ir tinkama šio laikymosi priežiūra. Tik nuolat keldami šį klausimą ir kalbėdami su visomis Baltijos jūros valstybėmis, galėsime būti tikri, kad ne visi sėdės užsimerkę ir nematydami, kas vyksta Baltijos dugne. Antras ne mažiau svarbus klausimas – galimos žalos atlyginimas.
– Iš tikrųjų – kas ją atlygintų? Ką apie tai sako projekto autoriai ir šalininkai?
– Šiuo metu projekto dokumentacijoje niekur nėra aptariama, kas ir kaip atlygins žalą, atsiradusią galimos ekologinės avarijos atveju. Apie tai vengia kalbėti ir „Nord Stream“ atstovai, teigiantys, jog žala būtų atlyginta draudikų, draudžiančių įvairias projekto įgyvendinimo stadijas. Tačiau šis iš pažiūros paprastas atsakymas slepia daugybę problemų. Visų pirma, mano nuomone, galimos avarijos atveju gali būti pakankamai sudėtinga išieškoti žalą iš Nord Stream. Pagal galiojančius ES ir tarptautinius dokumentus, už tokią žalą būtų atsakinga šalis, kurios vandenyse ši žala atsirado.
Tarkime, prie Gotlando įvykus avarijai ir teršalams atkeliavus iki Lietuvos, žalos atlyginimo turėtume reikalauti iš Švedijos, o ši – iš „Nord Stream“. Tačiau kol kas iki galo neaišku, kokios valstybės teismuose ir pagal kokios valstybės teisę švedai tai galėtų daryti – žala atsirastų Švedijoje, vamzdis tęsiasi nuo Rusijos iki Vokietijos, jį valdo kompanija įregistruota kažkur Šveicarijos kaimelyje... Beje, apie žalos atlyginimą vengiama kalbėti ir planuojamų Rusijos ir Baltarusijos atominių elektrinių dokumentacijoje.
– Apie ekologinę situaciją Baltijos jūroje girdima labai mažai gero, bet ekonominis ir energetinis išskaičiavimas, regis, nugali?
– Baltijos jūros būklė – dar vienas „Nord Stream“ aspektas, dėl kurio verta „plėšytis“. Kaip žinia, Baltija – bene užterščiausia ES jūra. O neseni tyrimai, bendrai atlikti visų aplink Baltiją esančių valstybių mokslininkų (įskaitant ir Rusiją), rodo, jog visoje Baltijos jūroje, o ypač Suomijos įlankoje genotoksiškumo (ląstelių pažeidimas vėžį sukeliančiomis ir kitomis nuodingomis medžiagomis) lygis jūros organizmuose dešimtis kartų viršija leistinas normas. Šie pažeidimai atsiradę dėl nuodingų medžiagų, esančių Baltijos dugne (Baltija - labai dumblinga jūra). Vamzdyno tiesimo metu šis dumblas bus neišvengiamai sujudintas ir nuodingos medžiagos pakils aukštyn. O kur dar neseniai pasirodžiusi informacija apie prie Gotlando Rusijos laivyno visai neseniai esą paskandintą cheminį ginklą! Pasitvirtinus tokiai informacijai, kiltų dar daugiau abejonių dėl Nord Stream „nekenskingumo“ aplinkai. „Nord Stream“ atstovai iki šiol nepateikė įtikinančių atsakymų į minėtus klausimus. 2 psl. >
Danguolė 2010-03-01 08:36
kad ir koks pasipreišinimas, vis tiek rusai padarys
2010-03-01 08:35
ką ten tas vaikas veikia
:/ 2010-03-01 08:30
gėda konservams, kad tokius nesusitupėjusius siunčia į Europos parlamentą, kuriame Lietuvą...
2010-03-01 08:21
jau kad europarlamentarė atsirado tai ... žodžių trūksta