Naujienos
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija parengė socialinio draudimo ir pensijų sistemos reformos koncepcijos projektą ir pakvietė visuomenę reikšti savo nuomonę apie jos ketinimus.
Trumpai kalbant, pateiktoje medžiagoje esama padėtis įvertinta gan tiksliai ir visapusiškai, o siūlomos priemonės socialinio draudimo sistemai reanimuoti yra gerai pagrįstos, realios ir realistinės. Jos žinomos jau nuo seniau, nes panašios diskusijos jau visą dešimtmetį vyksta daugelyje pasaulio (pirmiausia – Europos) šalių.
Lietuvoje 1,4 mln. dirbančių žmonių užtikrina 1,1 mln. įvairiausių pensijų mokėjimą, ir laikas visiems pagalvoti apie tai, kaip už(si)tikrinti orų gyvenimą senatvėje, susirgus ar likus bedarbiu, jei suvokiame, kad pareiškimas, jog tas orus gyvenimas yra mano teisėti lūkesčiai, bus tuščias garsas, jei sistemoje nebus lėšų.
Įvairios interesų grupės ras reformos koncepcijoje vis kitokį joms priimtinų ir atvirkščiai priemonių balansą, todėl diskusija – jei ji tikrai vyks - nežada konsensuso. Reikės remtis daugumos nuomone bei arbitrų, kurie identifikuos tą daugumą bei koreguos ją pagal ilgo laikotarpio pasekmes, nešališkumu bei profesionalumu.
Dėl kokių svarbiausių dalykų galima būtų – ir reikėtų – diskutuoti?
Pirma, dėl skaičiavimų. Jų teikiama labai nedaug, netgi atsiprašoma, kad siūlomiems pakeitimams grupė išvis nesinaudojo skaičiavimais (koncepcijos autoriai taip ir parašo: „Naudojant esamą prognozavimo modelį, nėra įmanoma įvertinti reformos siūlymų poveikį ilgalaikiam pensijų biudžeto tvarumui“). Tačiau esmė net ne skaičiavimuose, o jų prielaidose.
Koncepcijoje teikiami skaičiavimai remiasi dabartine padėtimi ekonomikoje ir demografijoje. Abi – bemaž katastrofiškos.
Katastrofos ilgai netrunka (antraip jos vadintųsi kasdienybe). Iš tiesų, remiantis dabartiniais natūralaus gyventojų prieaugio bei santykinai didžiausiais Europoje emigracijos rodikliais gausime tą koncepcijoje teikiamą skaičių – 2060 metais Lietuvoje gyvens tik 2,5 mln. Žmonių. Bet ar tikrai toks mažas gimstamumas ir tokia didelė emigracija tęsis dar 50 metų?
Ta pati abejonė išsakytina ir skaitant argumentą, kad senyvo (65 metų ir vyresnių) amžiaus gyventojų dalis iki 2060 metų padidės daugiau nei du kartus - nuo 16 iki 32,7 procentų. Kadangi dar apie 17 proc. gyventojuose sudaro vaikai, tai mūsiškiai ekspertai teisingai paskaičiuoja, kad vietoj dabartinio darbingo amžiaus žmonių ir vyresnių nei 65 metų amžiaus žmonių santykio 1,6 liks tik 1 (su ta pastaba, kad dalis tų darbingo amžiaus gyventojų bus nedarbingi ar nedirbs dėl kitų priežasčių; taigi, penkis pensininkus turės galop išlaikyti keturi dirbantieji, auginantys, tikėtina, vaikus).
Vargu ar tai realistinis apskaičiavimas.
Antra, reformos projekto autoriai privalėjo atkreipti dėmesį į tai, kad Sodros biudžeto deficitą šiuos 25-30 metų tam tikru mastu kuria sistemai primesta funkcija – būtinumas pervesti dalį įmokų į kaupiamąsias sąskaitas pensijų fonduose, kartu tęsiant pensijų mokėjimą šiandieniniams pensininkams. Tas Sodros lėšų nudrenavimas yra išorinis veiksnys ir turi būti finansuotas specialiomis, ne sisteminėmis įmokomis. 2 psl. >
inž 2010-03-04 06:04
Tam, kas pasivadino "darsvarbiau".-----O kam reikia žinoti, kas yra kapitalizmas (tikras) ir...
cia svarbiau 2010-03-03 23:16
Žėkkit-visi tie kubiloidiniai išgamos šneka ,tarsi "ekonomika" būtų mums primesta iš...
inž 2010-03-03 22:43
Tam, kas pasivadino "Kubilizmas-tai labai paprasta".-----------Įdomu, 2-je dalyje neblogi...
Brandus kubilizmas 2010-03-03 21:32
Žėkkit-visi tie kubiloidiniai išgamos šneka ,tarsi "ekonomika" būtų mums primesta iš...