Naujienos
Reuters/Scanpix nuotr.
Komisija parengė dešimties metų Europos ekonomikos gaivinimo strategiją. Joje pateikiama pažangaus, tvaraus ir integracinio ekonomikos augimo, pagrįsto geresniu valstybių narių ir visos Europos Sąjungos politikos koordinavimu, vizija.
Po ilgiausio ir giliausio per visą Europos Sąjungos istoriją ekonomikos nuosmukio pateiktame labai lauktame plane „Europa 2020 “ nurodoma, kad ateityje teks spręsti sunkius uždavinius. Per ekonomikos krizę išryškėjo didelės ekonominės sistemos problemos, kilusios jau anksčiau dėl globalizacijos, išteklių pereikvojimo ir visuomenės senėjimo. Europos Komisija laikosi pozicijos, kad šiuos sunkumus Europoje galima įveikti, jei bus formuojama ekologiškesnė, inovacijomis grindžiama rinka, kuri padėtų puoselėti socialinę gerovę.
„2020 m. Europos strategijoje parodyta, ką turime padaryti šiandien ir rytoj, kad ES ekonomika sugrįžtų į vėžes. Krizė išryškino pagrindines problemas ir netvarumo tendencijas, kurių ignoruoti ilgiau nebegalime.Europos augimo deficitas toks, kad kyla grėsmė mūsų ateičiai. Privalome ryžtingai šalinti trūkumus ir pasinaudoti daugybe turimų pranašumų. Turime sukurti naują ekonomikos modelį, grindžiamą žiniomis, mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančiomis technologijomis ir dideliu užimtumu. Šiai kovai reikia sutelkti visus Europos veikėjus," - sakė Komisijos Pirmininkas J. M. Barroso.
Svarbiausi strategijos punktai – skatinimas diegti mažai anglies dvideginio į aplinką išskiriančias technologijas, investicijos į naujų produktų kūrimą, skaitmeninės ekonomikos diegimas, švietimo ir mokymo modernizavimas. Siūlomi penki kiekybiniai tikslai, įskaitant užimtumo padidinimą bent iki 75 % (dabartinis – 69 %), išlaidų moksliniams tyrimams ir technologijų plėtrai padidinimą iki 3 % bendrojo vidaus produkto (šiuo metu jos sudaro tik 2 % BVP – gerokai mažiau negu JAV ir Japonijoje).
Plane dar kartą patvirtinami Europos Sąjungos kovos su klimato kaita tikslai (vadinamieji 20x20x20 tikslai), kurie jau yra vieni iš aukščiausių pasaulyje, ir siūloma siekti 25 % sumažinti skurdą. Tai pasiekus skurstančių asmenų turėtų sumažėti dvidešimčia milijonų.
Švietimo srityje Komisija rekomenduoja imtis veiksmų, kad mokyklos nebaigusių asmenų būtų mažiau kaip 10 % (dabar tokių asmenų yra 15 %), o universitetą baigusių trisdešimtmečių padaugėtų iki 40 % (dabar – 31 %).
Vyriausybėms dokumente siūloma susitarti dėl nacionalinių tikslų, kuriuos nustatant būtų atsižvelgiama į kiekvienoje šalyje susidariusias sąlygas. Tuomet būtų lengviau pasiekti visos Europos Sąjungos tikslus. Komisija stebės, kaip bus daroma pažanga, ir įspės, jei bus veikiama netinkamai.
Europos Sąjunga jau stebi viešuosius finansus, kad užkirstų kelią disbalansui, kuris galėtų pakenkti euro zonai. Naujajame plane aptariami ir kiti dalykai, dėl kurių galėtų sumažėti visos Europos Sąjungos konkurencingumas.
Strategijoje nustatytos septynios pavyzdinės iniciatyvos, kurių Europos Sąjunga turėtų imtis, kad paskatintų ekonomikos augimą ir padidintų užimtumą. Be kita ko, siūlomos programos, kaip pagerinti mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros sąlygas ir galimybes gauti finansavimą, sparčiau diegti spartųjį internetą ir naudoti daugiau atsinaujinančiosios energijos. 2 psl. >
Straipsnis komentarų neturi.
Komentuok portalo balsas.lt straipsnius, parašyk daugiausiai komentarų ir laimėk leidyklų įsteigtus prizus kiekvieną savaitę.