Stockbyte nuotr.
Studijų kreditas – kokį jį turime? Kokio jo norime? Su kokiu galime jaustis visaverčiais europinėje erdvėje?
Tokie ir panašūs klausimai turėtų kamuoti visus akademinės bendruomenės narius ir jau iki 2011 m. rugsėjo 1 d., kai pagal Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymą numatyta pradėti taikyti naująją kredito sampratą.
Ir tikrai – apie Europos studijų kreditų perkėlimo ir kaupimo sistemą (ECTS), prie kurios bando pereiti visa Europa nuo Bolonijos deklaracijos pasirašymo 1999 m., Lietuvoje vis daugiau diskutuojama. Nacionalinės reikšmės ECTS projektas neretai pavadinamas vieninteliu keliu į akademinės bendruomenės tarpusavio susikalbėjimą Lietuvoje ir su savo užsienio partneriais.
Įgyvendinant ECTS nacionalinės koncepcijos rengimo projektą, nemažai diskusijų akademinėje bendruomenėje kelia studentų pasiekimų vertinimai, mat dažniausiai įvertinamas tik galutinis rezultatas, visiškai neatsižvelgiant į įdėtas pastangas, einant rezultato link.
Apie naują požiūrį į studijas, grėsmes ir viltis, siejamas su naujuoju projektu, diskutuojame kartu su įvairių sričių ekspertais, kurie tikrins ECTS projekto metodikos pritaikomumą.
Kokią šio projekto naudą įžvelgiate nacionaliniu mastu?
Daiva Lepaitė (Vilniaus universitetas, kokybės darbo grupė). Nacionaliniu mastu projektas suteikia galimybę keisti studijų programų rengimo ir įgyvendinimo kultūrą Lietuvos aukštajame moksle. Kadangi Lietuvos aukštasis mokslas yra bendrojoje Europos erdvėje, tai aktualu sukurti skaidrią ir veikiančią sistemą.
Pavyzdžiui, studijuojant pagal „Erasmus“ mainų programą įgyta mūsų studentų patirtis turėtų būti užskaitoma jiems grįžus toliau studijuoti Lietuvoje. Tokiu būdu projektas sudaro galimybes didesniam atvirumui, mainams ir „programiniam susikalbėjimui“ su partneriais Europos šalių universitetuose.
Kadangi studijų kredito samprata pas mus yra traktuojama daugiau mechaniškai ir suvokiama, kad „lietuviškas 1 kreditas lygus 1,5 europinio kredito“, tai šis projektas taip pat sudaro galimybes keisti požiūrį. Studijų kredito sampratos kaita reiškia, kad bus kitaip organizuojamos ir studijos – pradedama labaiu atsižvelgti į studentą bei jo mokymosi intensyvumą.
Todėl akcentuočiau ne rodikliais apibrėžtus projekto rezultatus, bet projekto poveikį visų aukštojo mokslo dalyvių supratimo apie studijų programų rengimą ir jų įgyvendinimą kaitą.
Žymantė Jankauskienė (Vilniaus kolegija, visuomenės sveikatos studijų kryptis). Kalbant apie aukštąjį mokslą, sunku akcentuoti nacionalinį aspektą, mastą, nes esame Europos aukštojo mokslo erdvės dalimi, todėl neabejotinai svarbu užtikrinti studijų tarptautiškumą.
Tai ypatingai aktualu sveikatos priežiūros specialistų rengimui, kuomet kalbame apie sveikatos sampratą, teikiamas sveikatos priežiūros paslaugas, jų turinį, prevencines priemones. Neatsitiktinai gydytojų, slaugytojų, akušerių rengimą reglamentuoja sektorių direktyvos ir siekiama unifikuoto šių specialistų rengimo visoje ES.
Vida Umbrasienė (Lietuvos muzikos ir teatro akademija, meno studijų kryptis). Projektas yra itin naudingas ir aktualus menininkams, o ypač muzikams. 2 psl. >
Naujienos





















Mili 2010-03-08 16:17
Čia apie kitokius kreditus tikrai kalbama :) Prasidėjo projektas, kurio dėka turėtų Lietuvos...
to seiminija 2010-03-08 10:39
tai, kad čia net ne apie tokį kreditą kalbama :)
seiminija 2010-03-05 09:37
imti paskolas šiais laikas - savižudybė. Suprantu - butui,kai skolą reiks atiduoti visą...