Ar 2011-aisiais merai bus renkami tiesiogiai -- kol kas neaišku (G. Savickio / ELTA nuotr.)
Prezidentės norą kuo greičiau Lietuvoje įteisinti tiesiogiai renkamą merą Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) pasitinka abejingai, o ekspertai sako, kad tai – dar anaiptol ne panacėja.
Partijos – blogis?
„Politinę valdžią Lietuvoje uzurpavo partijos, o mūsų Lietuvos žmonės, piliečiai yra praktiškai atstumti arba prie jos neprileidžiami... Tai yra mūsų demokratijos degradacija. Per 20 metų nesugebėjome leisti žmonėms dalyvauti rinkimuose“, – tokiais pareiškimais svaidosi Dalia Grybauskaitė, agituodama Seimą ir politines partijas kuo greičiau įteisinti tiesioginius merų rinkimus – esą tai galėtų pakeisti situaciją. Nepartinė D. Grybauskaitė įsitikinusi, kad „tada žmonės žinotų, kad išrinko ir atsako už tą merą.“
Visuomenės apklausos rodo: daugumą šią idėją palaiko, tačiau iki šiol nėra aišku, kokios būtų piliečių renkamos miesto galvos galios, statusas miesto taryboje.
Konservatoriai dar mąsto
Išgirdęs apie griežtas prezidentės nuostatas premjeras A.Kubilius prisipažino: jis nesąs didelis tiesioginių mero rinkimų entuziastas. D. Grybauskaitės entuziazmą, pataikaujantį visuomenės apklausoms gesina ir Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikčionių demokratų (TS-LKD) frakcijos Seime seniūnas Jurgis Razma: „Gerai, kai politikai masto, o ne pasižiūrėję į apklausos rezultatus lenktyniauja, kuris pirmas garsiau paskelbs, kad yra „už“, – partijos vedliui antrino J. Razma, tačiau sakė palaikąs tiesiogiai renkamo mero idėją.
„Visko mero rinkimai neišspręs. Išsirinkus tokį merą savivaldoje ryški saulės šviesa tikrai nesuspindės“, – sakė jis.
Didžiausios Seimo frakcijos vedlys negalėjo užtikrinti, jog konservatoriai-krikdemai sprendžiant šį klausimą Seime bus vieningi, esą jis galįs kalbėti tik už save. „Kaip politikas aš kolegas įtikinėsiu, kad tai – būtina“, – „Balsas.lt“ aiškino J. Razma.
Neva bijo oligarchų
Kiek TS-LKD frakcijos narių tiesiogiai renkamo mero idėjai abejingi J. Razma pasakyti negalėjo, tačiau, pasak jo, tokių tikrai yra. Frakcijos kolegos esą labiausiai baiminasi „didelių pinigų įtakos“, „galimų oligarchijos tendencijų“.
Opozicija kiek kitaip aiškina tokį konservatorių-krikdemų abejingumą: esą šie bijo ne didelių pinigų įtakos, o tik to, kad renkant merus tiesiogiai jiems iš rankų gali išslysti valdžia – juk du didieji miestai kol kas yra valdomi būtent valdančiųjų TS-LKD atstovų.
J. Razma, atremdamas tokius įtarimus sako, kad, pavyzdžiui, Kaune kitų partijų lyderiu ir taip „nelabai matosi“. „Tačiau dėl Vilniaus – sutikčiau. Gali būti daugiau tų abejonių, tačiau kiekvienu atveju gali būti kitas kandidatas, partijos demokratiškai patvirtintas. Nemnau, kad esame blogesnėje situacijoje nei kitos partijos.“
Seimo TS-LKD frakcijos seniūnas dievagojosi, jog kad jų partija su oligarchais ar kokiomis nors verslo grupėmis nėra susiję – o tai, J. Razmos žodžiais, tiesiogiai renkant merą – minusas. 2 psl. >
Naujienos






















Joo 2010-03-05 23:38
Nieko ji ten nesvajoja - normaliai davė suprasti ,kad laikas baigti "dinderį mušti" tuo...
magdė 2010-03-05 14:56
Įdomu, kuo skirsis partiniai mero rinkimai nuo nepartinių? Jau susiformavo valdantieji klanai...
agne 2010-03-05 14:03
įdomu ar prezidentė laimės prieš konservus
klausimas nuo rinkeju 2010-03-05 12:43
Iš ko susideda SEIMAS- iš PARTIJŲ. Kas priima ĮSTATYMUS- SEIMAS, Vaistines remia LIGONIŲ...