Naujienos
Merginos pilvas. Lifelearningtoday.com
Kovas skelbiamas kovos su kolorektaliniu (storosios ar gaubtinės žarnos) vėžiu mėnuo. Kolorektaliniu vėžiu Lietuvoje kasmet suserga daugiau nei 1500 žmonių ir tai yra vienas iš dažniausiai pasitaikančių vėžinių susirgimų šalyje. Ši liga dažniausiai nustatoma jau pažengusi – III-IV stadijoje, nes žmonės susiduria su neigiamais psichologiniais aspektais – gėda bei nerimu apie tai garsiai kalbėtis ir spręsti savo problemą.
"Laiku diagnozavus storosios žarnos vėžį, pasveikimo galimybės padidėja iki 100 proc." – sako prof. Narimantas Evaldas Samalavičius, Vilniaus Universiteto onkologijos instituto chirurgijos klinikos vadovas. – "Vėžys šioje lokalizacijoje pasižymi tuo, kad sirgdamas žmogus kurį laiką gali nejausti jokių požymių, todėl būtinas visuomenės švietimas ir skatinimas rūpintis savo sveikata kasdien, atpažinti tam tikrus sveikatos sutrikimo požymius, kurie galėtų būti rimtos ligos signalai."
Žarnyno veiklos sutrikimai, diskomfortas pilve, dažnas vidurių užkietėjimas besikaitaliojantis su diarėja, pasikartojantys žarnų uždegimai, vyresnis amžius, žarnyno kraujavimas – tai jau gali būtų signalas apie rimtą ligą, į kurį numoti ranka nevalia. Laiku nustatytas kolorektalinis vėžys lemia gydymo sėkmę bei tolimesnį, lygiavertį paciento gyvenimą. Po sudėtingų storosios žarnos operacijų, kai liga būna pažengusi, pacientas patiria ir kitų psichologinių traumų dėl šlapimo bei išmatų nelaikymo, impotencijos.
Kovo mėnuo visame pasaulyje skirtas kovos su šia nemalonia liga prevencijai. Lietuvos medikai taip pat agituoja daugiau dėmesio skirti žarnyno sutrikimų ir nemalonių pojūčių ankstyvam gydymui, kad būtų išvengta pačio blogiausio – kolorektalinio vėžio.
Lietuvoje nuo praėjusių metų vykdoma kolorektalinio vėžio prevencinė programa, kurios tikslas - plėtoti storosios žarnos vėžio ankstyvąją diagnostiką, taikant efektyvius medicinos mokslo ir praktikos įrodymais pagrįstus metodus, pagerinti ankstyvųjų storosios žarnos vėžio stadijų išaiškinamumą ir sumažinti mirtingumą dėl šios ligos.
"Kolorektalinis vėžys gydomas ypač sėkmingai, jei jis diagnozuojamas laiku. Šiuolaikiniai tyrimo metodai, leidžia susirgimą aptikti ankstyvose stadijose, todėl svarbus pačių žmonių švietimas ir savimonė rūpintis savo sveikata nuolatos, o esant tam tikriems simptomams juos šalinti nedelsiant. Prevencinės programos metu, 50 – 74 metų amžiaus žmonės kviečiami atlikti paprasto slapto kraujavimo testą. " – sako prof. Jonas Valantinas.
Pasak medicinos specialistų, egzistuoja ir neigiamas psichologinis aspektas - žmonės drovisi tirti šią organizmo sritį. Kaip ir kiekvienam susirgimui taip ir kolorektaliniam vėžiui svarbu, kad jis nebūtų uždelstas, o vėžinės ląstelės išplitusios po visą organizmą. Specialistai pabrėžia, kad į sveikatos pakitimus labiausiai turėtų atkreipti žmonės patenkantys į rizikos grupes: vyresni nei 50 metų amžiaus, tie, kurių šeimos nariai ar artimi giminaičiai turi polipozę (kai storosios žarnos gleivinėje randami gerybiniai navikai - polipai), sergantys opiniu kolitu (yra žarnyno gleivinės pakitimai), kurių šeimos nariams jau buvo diagnozuotas kolorektalinis vėžys. 2 psl. >
satyra 2010-03-10 19:48
naudingi patarimai
seiminija 2010-03-07 17:57
tokius straipsnius turi perskaityti kiekvienas - labai daug informacijos