Spaliukai – Lenino anūkai. O kas jo vaikai? 17

Benjaminas Mašalaitis, Leninas, Marijampolė

17	Komentarai

Teksto dydis Spausdinti Persiųsti Pranešk klaidą

Benjamino Mašalaičio nuotr.

 

Pamenu, kaip vaikystėje teko kartoti tokias eilutes „Mes spaliukai – Lenino anūkai“. Deklamavau ir spaliukų neskaičiavau; jei kas nors būtų juos suskaičiavęs, tai galėtų didįjį vadą apkaltinti daugpatyste. Pamenu, kai „verbuojamas“ į spaliukus, mano pirmosios mokytojos Marijos Plečkaitienės  nekaltai paklausiau, koks Lenino sūnaus vardas? Mokytoja, gerokai nukentėjusi nuo savo vyro, garsaus tarpukario politinio nenuoramos Jeronimo Plečkaičio (1887 – 1963) veiklos, išraudo ir nieko aiškaus nepasakė. Praėjus daugeliui metų pamėginsiu pats atsakyti į savo klausimą. Tuos, kurie laukia sensacijų ar „sukramtytų“ atsakymų, iš karto nuvilsiu – to mano istoriniame tyrime, trukusiame dvidešimt metų, nerasite. Skelbiu sutrumpintą variantą.
 
Prie ištakų

Šiandien jau daug kam yra žinoma, kad Marijampolėje palaidotas tariamas ar tikras V. Lenino sūnus Andrejus Aleksandrovičius Armand (1903 – 1944 spalio 7 d.). Kadangi teko būti tiesioginiu šio kapo išgarsinimo liudininku, tai manau, kad turiu teisę nuodugniau pasidomėti šia istorija. Iki šiol savo patirties niekur neskelbiau ir nepasakojau. Viskas prasidėjo, kai man dirbant Marijampolės krašto muziejaus direktoriumi, pirmaisiais M. Gorbačiovo eros metais apsilankė vyrai juodais lietpalčiais iš Maskvos...  Kadangi šis ir kiti vizitai manęs niekaip nesusaistė tylėti, tai galiu laisvai reikšti mintis.

Užsienio istorikai ir meilės istorijų rašytojai vieningai sutaria, kad Marijampolėje palaidoto Raudonosios Armijos kario motina yra Inesa Armand.  Atsakyti, kas yra jo tėvas, matyt, galėjo tik pati Inesa. Tyrinėtojai į tėvus dažniausiai „siūlo“ brolius Aleksandrą ir Vladimirą Armand bei Vladimirą Uljanovą – Leniną. O kodėl jie tėvystę perša tik trims asmenims? Manau, kad tą sąrašą laikyti pabaigtu negalima. Keliaukime prie aiškesnių dalykų. Kas gi buvo toji Inesa Armand?

1874 m. gegužės 8 d. (pateikiami ir kiti mėnesiai bei dienos) niekur neregistruotoje ir neturtingoje devyniolikmečio Teodoro Stefano  (Théodore Stéphane) ir 24 metų Natalijos Vaild (Nathalie Wild) šeimoje gimė smulki mergaitė Élisabeth d'Herbenville. Tokiu vardu  ji buvo įrašyta bažnytinėje knygoje ir tik vėliau jį pakeitė į Inesos (orig. Ines) vardą; atrodo, kad tai buvo padaryta mirusios sesers vardui įamžinti. Tėvą, nežiūrint į jo jaunatvišką amžių, paryžiečiai greitai pripažino pakankamai garsiu operos dainininku, turėjusiu Pešos Erbanvilio (Pécheux d'Herbenville ) pseudonimą. Jo sugyventinė škotė neįgijo jokios profesijos ir vertėsi atsitiktiniais antraeiliais vaidmenimis Rusijos, o vėliau Paryžiaus scenose. Šiek tiek uždirbdavo iš mokymo dainuoti ir groti pianinu. Vis tik dažniausiai “vaidino” namų šeimininkės vaidmenį. Sulaukus trijų dukterų, tėvai nuvyko į Anglijos miestą  Njuingtoną (Newington) ir St Mary the Virgin bažnyčioje susituokė. Įdomu, kad britė ir anglas iki 1874 m. gyveno Rusijoje ir į Paryžių atvyko tuomet, kai šeima laukėsi dukters. Stefano seneliai Rusijoje gyveno nuo XVIII amžiaus. 2 psl. >