Naujienos
Moteris (Scanpix)
Šioje rubrikoje - apie tai, kas rūpėjo dailiajai lyčiai, kai nebuvo televizijos, manekenių kulto, soliariumų ir kremų kiekvienai kūno daliai. 1927-aisiais žurnalo „Moteris“ pasiūlyta nauja iniciatyva - skyrelis „Vyrų žodis moterims“ - nepraslydo pro skaitytojų akis ir jau netrukus leidinio puslapiuose pasipylė emocingos stipriosios lyties tirados ir filosofiniai išvedžiojimai.
„Pradedame naują skyrių „Vyrų žodis moterims.“ Redakcija neimdama atsakomybės už šio skyriaus turinį jame duos galimybės vyrams laisvai pareikšti moterims tą, ką jie ras reikalingu“, - eksperimentinę rubriką pristatė redakcija.
Reakcijos ilgai laukti nereikėjo - skaitytojai rašė noriai ir plačiai. Be įžvalgų apie kokybinius reikalavimus žmonai, daugiausia ginčytasi apie madas - ne veltui sakoma, kad vyrai myli akimis... Analitikai kapstė giliai - iškirpčių gylį ir kitokius patrauklumo atributus gretino su lygių abiejų lyčių teisių siekiu, sodžių pramonės bei kultūrinio paveldo nykimu ir kitais socioekonominiais faktoriais.
„Plikosios“ mados ir moterų teisės
„Mūsų Lietuva savo klimatu negali būti priskirta prie tų laimingų šalių, kur žmonėms nereikia rūbais (žinoma ir madomis!) rūpintis, pas mus neauga plačialapiai augalai, kaip rojuje kad buvo, ir savo nuogybės mes lapais negalime pridengti. Gerų rūbų yra du uždaviniai: kūną šildyti, neleisti jį staiga atvėsti ir nekliudyti laisvai orui prie odos prieiti.
Kuriems galams mes spielčiuojamės įvairiomis kietomis apykaklėmis, krūtinėmis, rankovgaliais, katiliukais ir kitais galais? Yra dagi tokių išsigimėlių, kurie ponias pasekę korsetus nešioja!.. Turbūt tik tam, kad savo lyg drebučiu sužlegusį gyvenimo nuvalkiotą kūną palaikyti prideramame tiesume, - karščiavosi utilitarinio požiūrio į garderobą šalininkas. - Šių dienų Paryžiaus bulvarų ir tūlų kvartalų madas besekant mūsų gražioji lytis kiton priešingybėn metėsi: šiandie nereik joms jokių apykaklių, nes, tiesą pasakius, bliuzkutės baigiasi toli gražu ne tik smakro, bet ir kaklo nesiekdamos: gerai jei jos uždengia gražiausią ir svarbiausią moteriškumo pažyminį; apie rankovių galus negali būti nė kalbos, nes rankovių visai nėra...“
Dorovės sergėtojai ragino atsisakyti koketiškumo vertybių puoselėjimo vardan: „Doros sumenkėjimas auga sparčiai. Lietuvės moters, nepasiduokit. Raukit piktui šaknis! O tarpe tų šaknų yra ir dabartiniai moterų apsirengimai. Bet moterys teisinasi - ir higieniškumas, ir praktiškumas, ir lengvumas, ir ant galo „kad taip vyrams patinka“ - viskas jųjų naudai! Neduokit įrankio į rankas tiems, kurie į moterį žiūri, kaipo į žemesnį sutvėrimą, į žaislą, į savo vergę.“
„Vienas iš kairiosios tribūnos rašytojų kažin kaip supynė „plikąsias“ madas su moterų lygiomis teisėmis, - replikavo kitas. - Ten lyg išėjo, kad gavusios Lietuvoje lygias su vyrais teises moterys jas panaudojo didelėms dekoltė įvest, del ko išmetinėja moterims jų siekimą lygių teisių. Čia gal išeit nesusipratimas. Aš pastebėjau, kad labai dekoltuotos moterys vaikščioja tik į balius, o į balius vaikščioja Lietuvoje iš viso vienas kitas tūkstantis moterų. Tas visas milijonas su viršu Lietuvos moterų, kurs rastas surašinėjant žmones, nei matyte balinių rūbų nėra matęs.“
Už Lietuvą - madų diktatorę 2 psl. >
miii 2010-03-07 19:12
o gal galetumet pries publikuodami straipsnius juos istaisyti? nes dedat neredaguotus, nors net...
seiminija 2010-03-06 23:29
sutinku: drąsa, vyriškio nuomone, neturi būti painiojama su ekstravagantiškumu