Romualda Hofertienė: Parašas už Nepriklausomybę įpareigoja 6

Romualda Hofertienė, Nepriklausomybė, Kovo 11-oji

6	Komentarai

Teksto dydis Spausdinti Persiųsti Pranešk klaidą

Romualda Hofertienė. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr

 

Šią savaitę Lietuva minės nepriklausomybės atkūrimo 20-metį. Oficialiame atkūrimo procese dalyvavo 141 Aukščiausiosios Tarybos - Atkuriamojo Seimo deputatas, iš kurių aštuoni, rinkti Klaipėdoje, tapo Nepriklausomybės akto signatarais. Tai - Eugenijus Gentvilas, Petras Giniotas, Romualda Hofertienė, Juozas Karvelis, Stasys Malkevičius, Vytautas Petras Plečkaitis, Liudvikas Narcizas Rasimavičius ir šviesaus atminimo Alfonsas Žalys.

Šiandien "Vakarų ekspresas" pradeda ciklą publikacijų, kuriose prisiminsime anų dienų atmosferą Lietuvoje, paseksime, kaip susiklostė klaipėdiečių signatarų likimai.

Pirmoji mūsų pokalbininkė - Romualda Hofertienė.

- Prisiminkite, kaip anuomet vyko rinkimai į Atkuriamąjį Seimą?

- Tie, kuriems "per trisdešimt", puikiai prisimena tą laikotarpį. Dauguma žmonių jautė tą patį, ir ne tik su neapsakomu jausmu mitinguose skandavo "Lie-tu-va", bet ir konkrečiai veikė. Visų pirma, didžiausia pagarba tiems, kurie nuo pat okupacijos pradžios, net kentėdami tremtyje, lageriuose, miškuose, per "Lietuvos Bažnyčios kroniką" ar kitaip priešindamiesi ir veikdami išsaugojo laisvos Lietuvos viltį ir atvedė iki Kovo 11-osios.

1990 vasario 24 d. jau pirmame ture išrinkta 90 deputatų iš jų 72 - Sąjūdžio atstovai. Klaipėdoje visose apygardose laimėjo Sąjūdžio kandidatai: aš ir dar trys - laimėjome pirmame ture, keturi - antrame. Netiesa, kad buvo paprasta laimėti, nors klaipėdiečių parama mums buvo didžiulė. Lėmė žmonių palaikymas, kandidatų aiški pozicija Nepriklausomybės atžvilgiu ir ne vienerių metų intensyvus darbas.

Suprantama, rinkimai okupuotoje valstybėje buvo sudėtingi. Persekiojami, šantažuojami ir šmeižiami buvo ne tik Sąjūdžio kandidatai, bet ir kiekvienas aktyvesnis Sąjūdį rėmęs ir neslėpęs savo pažiūrų žmogus. Juk ne sovietai "dovanojo" laisvę, o pati tauta. Kiekvienas laisve tikėjęs prakalė pirmuosius demokratijos daigus.

Taip, dabar galima išgirsti visokių priekaištų ir kaltinimų, tačiau netgi patys "kaltintojai" nė už ką nenorėtų grįžti į persekiojimų, diktatūros, raudonos vėliavos ir šlapios dešros laikus. O kokia bus ta nepriklausoma Lietuva, jos valdžia, priklauso nuo kiekvieno iš mūsų.

- Atkuriamasis Seimas išliks istorijoje ne tik dėl Kovo 11-osios akto. Seimo nariai skilo, pykosi, posėdžiavo grupėmis, net reikėjo skelbti priešlaikinius rinkimus. Kas vyko?

- Sako, jog daugiausia galimybių subyrėti tai šeimai, kurioje nebūna jokių ginčų, barnių, kur viskas saldu. Juk taip nebūna!

Į parlamentą buvo išrinkti skirtingų pažiūrų ir požiūrių, tautybių, išsilavinimo bei patirties žmonės, tačiau atlikti reikėjo ypač sudėtingą istorinę užduotį, kurią tauta mums pavedė, tiesiog įpareigojo atlikti - paskelbti nepriklausomybę. Belieka stebėtis ne skilimais, o mūsų diskusijų kaina pasiekta vienybe! Mes tą darbą atlikome: 124 balsavo už, 6 - susilaikė, nė vienas nebalsavo prieš. Buvome rinkti penkeriems metams. Atlikę pagrindinį darbą, ką rinkėjai įpareigojo, išbuvę tik pusę kadencijos, patys nubalsavome paleisti Seimą, ir leidome toliau dirbti kitiems. Gal žinote, kuris iš Seimų dar būtų galėjęs tai padaryti? 2 psl. >