Naujienos
Visos Europos Sąjungos šalys jau senai yra įteisinusios privalomą telefono pokalbių ir elektroninio pašto duomenų kaupimą ir saugojimą. Nors daugelyje ES valstybių ši antiteroristinė priemonė nesukėlė didesnių diskusijų, jai iššūkį metė Vokietija. Tikėtina, kad vokiečių pavyzdžiu paseks ir kitos ES šalys. Tiesa, didėjant nepasitenkinimui valstybės kišimusi į privačią piliečių erdvę, dažnai pamirštama, kad tą patį daro privačios bendrovės.
Vokiečiai sukilo
Vokietijos Federalinis Konstitucinis teismas nurodė šalies telekomunikacijos bendrovėms ištrinti visus duomenis, sukauptus reikalaujant bendraeuropinei direktyvai. Pagal šią direktyvą, visos telekomunikacijos bendrovės privalo tam tikrą laikotarpį saugoti visų telefono pokalbių ir elektroninio pašto kontaktų duomenis. Dažnai šis reikalavimas painiojamas su totaliniu pasiklausymu, tačiau taip nėra: duomenys kaupiami pagal principą „kas, su kuo ir kada kontaktavo“, o telefono pokalbių ir elektroninių laiškų turinys nėra fiksuojamas.
Tačiau egzistuoja kita problema – betvarkė daugumos valstybių teisinėje bazėje, nesugebant užtikrinti nei tinkamos teisinės šių duomenų panaudojimo kontrolės, nei pačių duomenų apsaugos nuo elementarių vagysčių. Vokietijos teismas taip pat neatmetė pačios galimybės rinkti minėtus duomenis (kaip to tikėjosi 35 000 ieškinius padavusių vokiečių), tačiau uždraudė tai daryti iki tol, kol nebus sutvarkyti šią veiklą reglamentuojantys įstatymai.
Skandalingojo sprendimo atgarsiai jau pasiekė Olandiją, kurios teisių gynėjai taip pat kelia galvas, tačiau karščiausios diskusijos kilo Jungtinėje Karalystėje, kuri pasirodė besanti labiausiai savo piliečius sekanti Europos valstybė.
Orwello Tėvynė
Matyt neveltui romano „1984-ieji“ autorius George‘as Orwellas buvo britas. Šiandien jo gimtasis Albionas iš tiesų yra mažiausiai savo piliečių privatumą gerbianti ES valstybė, kuo patys britai, žinoma, toli gražu nėra patenkinti. Netgi Lordų rūmų Konstitucinio komiteto nariai praėjusiais metais pareiškė esą susirūpinę dėl pavojaus demokratijai.
Pavyzdžiui, niekur nėra tiek daug stebėjimo kamerų viešose vietose, kaip Jungtinėje Karalystėje. 2002 m. duomenimis – daugiau nei 5 mln., įskaitant šimtus ir tūkstančius stebėjimo kamerų, kurias kontroliuoja net ne policija, o savivaldybės ir privačios įstaigos. Pagrindiniuose šalies keliuose veikia Automatinė automobilių registracijos numerių atpažinimo sistema, kuri fiskuoja absoliučiai visus šiais keliais važiuojančius automobilius (maždaug 8 – 10 mln. per dieną). Teisėsaugos struktūros aktyviai naudoja įvairius pasiklausymo įrenginius, o kai kuriose grafystėse policija jau keletrius metus naudoja nedidukus, 1,5 kg sveriančius, skraidančius stebėjimo robotus, apie kuriuos daugumos ES šalių policininkai kol kas tik sapnuoja.
Tačiau didžiausią susirūpinimą kelia britų meilė įvairiausioms duomenų bazėms. Vien „didžiųjų“ bazių yra 57, iš kurių 11 pripažintos visiškai neveiksmingomis ir net potencialiai pavojingomis. Vidaus reikalų ministerija turi netgi atskirą duomenų bazę, kurioje surinkti duomenys apie vaikus, potencialiai (!) linkusius į nusikalstamumą. Jungtinė Karalystė taip pat turi didžiausią pasaulyje (per capita) DNR duomenų bazę, į kurią patenka visi kada nors sulaikyti asmenys. Bėda ta, kad netgi įrodžius asmens nekaltumą, jo duomenys iš saugyklos nėra pašalinami (taip daroma tik Škotijoje). 2 psl. >
Mili 2010-03-13 11:00
Svarbu kažką parašyti, o kaip, tai jau kitas reikalas...
??? 2010-03-12 13:08
kodėl šiame straipsnyje tiek daug klaidų?
Tadas 2010-03-10 21:46
:)Nepasakei nieko naujo:)Tik viarslas turėtų suprasti,kad jis neturi jokių komercinių...
Žygeivis 2010-03-10 20:42
Mano komentaras iš kitos temos:"Jau seniai nėra prasmės nagrinėti, ar tave kas klauso, ar ne...