Naujienos
Skirtumo, kas vadovauja transporto įmonei – moteris ar vyras – nėra jokio, sako verslininkės. SXC nuotr.
Neatskiriama autotransporto sudedamoji dalis, o gal net ir viena iš svarbesnių, yra vairuotojai.
Apie vairuotojus
P. Alicija (UAB „Visla“) pastebi, jog „nors gerų vairuotojų trūko tiek verslo piko, tiek ir krizės metu, tačiau šiuo metu tokį darbuotoją rasti yra lengviau, nei 2006–2007 m. Tuo metu teko nemažai samdyti vairuotojų iš Baltarusijos ir Ukrainos. Šių šalių vairuotojai dirba tikrai gerai, yra mažiau įnoringi, padeda ir automobilį suremontuoti, atlikti kitus smulkius darbus. Iš mūsiškių vairuotojų pagalbos iškrovimo vietoje ar automobilių remonto dirbtuvėse sulaukiame labai retai, mėgstamiausias jų darbas – tik vairuoti automobilį. Lietuvos vairuotojai nelabai noriai sėda už senesnių vilkikų vairo.“
Pašnekovė mini, jog pasitaikė atvejų, kai gavę darbo ir leidimus laikinai gyventi (jų įforminimas dažnai užtrunka apie 6 mėn.), vairuotojai išeidavo dirbti į kitą įmonę. Kurį laiką, jie ten dirbdavo nelegaliai, nes leidimas išduodamas dirbti konkrečioje įmonėje. „Jeigu vairuotojas į Lietuvą atvyksta jau su išankstine nuostata, kad tikrai keis darbo vietą dėl papildomų 50 ar 100 eurų, visai išvengti tokios „migracijos“ galimybių nedaug, – sako p. Alicija . – Turėjome keletą vairuotojų, kurie „emigravo“ į kitas krovinių gabenimo įmones, kadangi verslo pakilimo metais kitos įmonės jiems pasiūlė naujesnes lizingines mašinas ir kiek didesnį atlyginimą. Dalis naujųjų darbdavių bankrutavo, o vairuotojai bandė grįžti atgal į mūsų įmonę. Jeigu darbuotojas gražiai atsisveikino su mūsų kompanija, nebuvo pridaręs skolų ir pan., tokiems ir sugrįžti kliūčių nedarome.“
A.Monkevič prisiminė ir kitokį pavyzdį: „Įdarbinome labai jauną vairuotoją, kuris praktiškai ir sunkvežimio nemokėjo tinkamai vairuoti. Krovinių gabenimo bumo metu jis išėjo į kitą įmonę, o mums pasakė, jog čia dirbo tik tam, kad išmoktų geriau vairuoti, susipažintų su darbo specifika, nes kitos įmonės vairuotojų be praktikos iš viso nepriima. Deja, naujoji jo darbovietė po 6 mėn. bankrutavo ir vairuotojas, paskambinęs mums, išreiškė norą grįžti. Mūsų pozicija buvo paprasta – priimtume bet ką, tačiau ne jį. Manau, kad jam tai turėjo būti gera pamoka, kaip nedera elgtis.
UAB „Autodara“ vadovė p. Danguolė pasakoja, kad jų įmonės vairuotojai elgiasi labai panašiai kaip ir kitų transporto įmonių“. Dažniausiai vairuotojų nuosavi lengvieji automobiliai yra varomi dyzeliniu kuru. Tai argi pirksi tokį kurą „už savus pinigus“? Jeigu nukrypimai nuo kuro normų nedideli, juos toleruojame ir nekonfliktuojame. Tačiau jeigu parodymai gerokai skiriasi, tuomet vairuotojai patys už tai atsako. Informacija tarp vairuotojų sklinda taip greitai, kad kartais tuo net sunku patikėti. Jeigu įvyksta pokalbis su vienu iš vairuotojų, jau kitą dieną praktiškai visi kolegos, kurie yra mobiliojo ryšio zonoje, žino pokalbio detales. Po to, kai sumontavome automobilių sekimo sistemas, vairuotojų tarpe vadinamus „žučiokus“, kuro viršnorminis sunaudojimas gerokai sumažėjo. Vairuotojai žino, kad visas jų maršrutas matomas ekrane.“ 2 psl. >
Andrius 2010-03-13 01:07
Kietai, labai kietai :).
Laura 2010-03-10 09:52
Manau, tai labai normalu, esant šiuolaikinei madai ir moterų tipui,kodėl gi nepabandžius to.