Naujienos
„Raudonoji“ istorijos versija: už plačių A. Brazausko (d) pečių V. Landsbergis galėjo „šakotis“ (LR Seimo archyvo nuotr. / lrs.lt)
Algirdas Brazauskas - epocha Lietuvos politikoje. Praėjus dvidešimtmečiui nuo 1990 m. kovo 11-osios, diskusijos dėl jo vaidmens šalies istorijoje tokios pat karštos, kaip Sąjūdžio gimimo ir pirmaisiais Nepriklausomybės metais.
Šis straipsnis pirmąkart paskelbtas „Balsas.lt“ 2010 m. kovo 10 d.
***
Nepriklausomybę Lietuvai iškovojo dvi jėgos: Sąjūdis ir savarankiški komunistai – Lietuvos komunistų partija (LKP). Pastarieji nusipelnė tuo, kad „nuo smūgių saugojo“ Vytauto Landsbergio vadovaujamą Sąjūdį, kad šis „galėtų laisvai šakotis“, o tuometis jų vadovas Algirdas Mykolas Brazauskas atliko tarsi „buferio“ vaidmenį. Taip tvirtina socialdemokratas Česlovas Juršėnas, kartu su partijos bendražygiais surengęs „nepriklausomybės priešaušriui“ skirtą konferenciją, nes, jo žodžiais, „reikia priminti, jog Kovo 11-oji neatsirado iš dangaus.“
Tuo metu Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Iniciatyvinės grupės narys, politologas Vytautas Radžvilas sako, kad taip elgdamiesi socdemai siekia išbalinti tikrąją LKP poziciją, kuri iš tiesų buvo veidmainiška.
Socialdemokratinė istorijos vizija
„Norime pasakyti, kad 1990-ųjų kovo 11-oji nėra nuleista nuo dangaus, neatsirado iš nieko. Ją parengė Sąjūdis, tačiau Kovo 11-osios labui dirbo ir savarankiškoji LKP“, – Č. Juršėnas, vienas iš Mokslų akademijoje surengtos konferencijos „Nepriklausomybės atkūrimo priešaušris“ iniciatorių, tikina, kad LTSR Aukščiausiosios Tarybos nuopelnai Lietuvai ir jos Nepriklausomybei – nederamai pamiršti arba sumenkinami.
Esą svarbu žinoti, kad Nepriklausomybės pamatai pakloti jau LTSR Aukščiausioje Taryboje 1990 m. vasario 7 d., mat tada buvo priimtas LTSR AT nutarimas, naikinantis 1940 m. LTSR AT ir Liaudies Seimo sprendimus.
Pasak Č. Juršėno, tada jau buvo likęs tik vienas žingsnis iki Nepriklausomybės paskelbimo, mat teisiškai Lietuvos įstojimas į Tarybų Sąjungą 1990-ųjų vasario 7-osios nutarimu jau buvo panaikintas.
Nesigaili nepaskelbę Nepriklausomybės
Vis dėlto, Nepriklausomybės LTSR „parlamentas“ nepaskelbė. Č. Juršėno teigimu, todėl, jog tą bet kokiu atveju būtų padaręs Sąjūdis. „Ir teisingai buvo padaryta: nereikėjo [LTSR AT] šio žingsnio žengti, nes jau ėjo Sąjūdžio rinkiminė kampanija. Juk tautos nusistatymas [dėl Nepriklausomybės paskelbimo] buvo toks aiškus, jog kitaip elgtis nebuvo galima – tik klausimas buvo dėl taktikos“, – socialdemokratinę istorijos viziją išdėstė Č. Juršėnas.
Politikas priminė, jog pats Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas V. Landsbergis yra sakęs, jog jėgos, kurios dirbo Nepriklausomybės vardan buvo dvi: Sąjūdis ir savarankiška kompartija.
„Ji atliko savo vaidmenį. Kartais tai buvo, sakykime, „buferio“ vaidmuo, skirtas apsaugoti nuo smūgių kitus, arba, vaizdžiai tariant, už plačių Brazausko pečių kiti galėjo šakotis laisvai, nes žinojo, kad visų pirma kirs Brazauskui, o kietiems gal paskui, o kiti gal ir išsilakstys. O Brazauskas – priekyje. Todėl jis turėjo atsargiau šnekėti. Kitaip negu, sakykime, Laisvės lyga, bet, antra vertus, ar Sąjūdžio atstovai kalbėjo taip, kaip Antanas Terleckas?“, – Č. Juršėnas aiškino, jog apie istoriją „reikia sakyti visą tiesą“. 2 psl. >
rimas 2010-06-30 22:53
...pasirodo,visai s...piramides nepastate,panteonas netikes,baznycia nepriima,pasarvotas...
Tautietis 2010-06-30 18:15
Rimai, visiškai nusišnekėjai.. bent į temą mano komentarui būtum nusikalbėjęs.. Aš už...
RIMAS 2010-06-30 17:10
MOLIO-DEC. TAUTIETI,geopolitiskai mastai,o kodel paciam nepavaziavus link AZIJOS PLATYBIU...
Tautietis 2010-06-30 16:20
Kaip gaila ir šlykštu skaityti komentarus besmegenių, kurie ne ką išmano apie politnius...