Naujienos
Agluoniškiams kapinių reikia, bet jie laidosis kitur. A. Karčiausko nuotr.
Klaipėdos rajono Agluonėnų 30 narių bendruomenė, palyginti su 1 700 seniūnijos gyventojų, - tik sauja aktyvistų, tačiau problemų našta jiems tenka nepavydėtina.
Ataskaitiniame bendruomenės susirinkime, vykusiame antradienį atnaujintoje kultūros namų salėje, metinės veiklos aptarimą užgožė svarstymai dėl gyvenvietės plėtros: numatomų įrengti naujų kapinių bei UAB „Minijos nafta“ naftos gavybos aikštelės detaliojo plano. Dėl pastarųjų klausimų Agluonėnuose jau kuris laikas sklinda kalbos apie povandeninius verslo ir privačius interesus.
Plėtra jaudina gyventojus
Agluonėnų kadastro vietovės projekto autorius Romualdas Gudjonis, susirinkimo dalyviams kalbėdamas apie gyvenvietės plėtrą, paaiškino, kad Savivaldybės sprendimu visuomenės poreikiams Agluonėnuose skirtas 3,2 ha plotas, kuriame numatytas kapinių įrengimas. Šioje teritorijoje tarp senųjų ir numatomų kapinių susidarytų apie 70-80 metrų atstumas. Projekto autorius akcentavo, kad kitos anksčiau siūlytos vietos - prie Kontvainių komplekso ar Vanagų kapinių yra netinkamos. Mat Kontvainiuose trukdo sanitarinė zona, o prie Vanagų - per mažai ploto. Parinktoje vietoje esąs svarbiausias privalumas - ten gruntinio vandens lygis ne aukštesnis kaip 3 metrai, o tai atitinka naujoms kapinėms keliamą sąlygą. Be to, arčiausia sodyba dabar yra nutolusi apie 600 metrų, o tai yra dvigubai daugiau nei reikalauja apsaugos zona. Tačiau projektuotojas neslėpė, kad į naujųjų kapinių apsaugos zoną patektų kai kurių privačių žemių „galiukai“ - maždaug apie 15 arų. Tokios žinios sujaudino į bendruomenės susirinkimą atėjusius ir kitus agluonėniškius: juk tokiu atveju „galiukuose“ nebūtų galima gyvenamųjų namų statyba, o ir kai kuri ūkinė veikla taip pat ribojama.
Projekto autorius R. Gudjonis susirinkimo dalyviams priminė užsienio patirtį: ten esą kapinės yra tarsi parkai. Bet paklaustas, jei būtų agluonėniškis, ar norėtų gyventi prie kapinių, tvirtai atsakė, jog ne.
Agluonėnuose numatomų naujų kapinių „kaimynai“ jaučia nuoskaudą, kad jų žemės nuvertės, jie negalės įgyvendinti savo planų, o ir kompensacijos nėra iš ko tikėtis.
Po susirinkimo agluonėniškiai svarstė, ar reikėtų tokio didelio kapinių ploto ir kas ten pirmasis laidotųsi. Mat Agluonėnuose susiklostė tradicija artimuosius laidoti kitų vietovių kapinėse. „Ir mes ten kartu su jais atgulsime“, - dūsavo žmonės. Naujosios kapinės būsiančios reikalingos tik naujajai kartai.
Agluonėnų seniūnijoje per metus miršta iki 20 žmonių.
Už viešąjį interesą
Agluonėnų seniūnė Laima Tučienė įsitikinusi, jog kapinės yra etnokultūros dalis ir jos gyvenvietei reikalingos. Seniūnija vienintelė rajone neturi savo veikiančių kapinių. „Ginu ir ginsiu viešąjį interesą. Atsižvelgsiu į gyventojų nuomonę, niekas nebus daroma nepasitarus ir kartu nenusprendus“, - sakė seniūnė. Šiai pozicijai pritaria ir Agluonėnų bendruomenės valdyba. „Reikės susitarimų be emocijų“, - kalbėjo bendruomenės pirmininkas Vaclovas Vainauskas. Tačiau emocijų katilas jau kunkuliuoja, nedidelis garas prasiveržė ir susirinkime. 2 psl. >
zinantis 2010-03-10 06:12
"Gražiai besitvarkantiems agluonėniškiams akis bado privatizuota ir daugelį metų netvarkoma...
Aldona 2010-03-10 05:12
Kapinių nevertėtų ardyti. Geriau panaudoti gamtos draustinį ar kitą žemės plotą.
Tenkešas 2010-03-09 23:41
Agluonėnai prieš I Pasaulinį karą priklausė Vokietijai. Net vokiečiai okupantai neskriaudė...