Naujienos
Vietoje 600-osioms Žalgirio mūšio metinėms skirto didingo filmo tautiečiai ir vėl turės tenkintis tik proginėmis istorinėmis inscenizacijomis. Piotro Romančiko (ELTA) nuotr.
Kodėl per 20 nepriklausomybės metų Lietuvoje nesukurtas nė vienas istorinis patriotinis filmas, nors iniciatyvų būta daug? Todėl, kad "kinas ir apskritai kultūra netapo nė vienos nepriklausomos Lietuvos valdžios prioritetu", "nes negali būti patriotinio kino antipatriotinės valdžios užsakymu", "nes patriotizmas skamba kaip keiksmažodis", - priežastis vardija kino kūrėjai, prodiuseriai ir kritikai.
Istorinio vaidybinio pilnametražio kino filmo sukūrimas ir pagaminimas buvo numatytas Lietuvos tūkstantmečio programoje dar 2006-2007 metais. Kultūros ministerija buvo paskelbusi filmo konkurso nuostatus. Tačiau filmo "Žalgiris - geležies diena", skirto Žalgirio mūšio 600-osioms metinėms, nebus, nes valstybinės institucijos nesurado jam finansavimo.
Gyvas tik juridiškai
Kai minėtą konkursą laimėjo "Studijos2" prodiusuojamas ir Raimondo Banionio režisuojamas filmas "Žalgiris - geležies diena", nuspręsta šia reprezentacine kino juosta kartu įprasminti ir Žalgirio mūšio 600-ąsias metines. Filmo biudžetas - 17 mln. litų. Į filmo parengiamuosius darbus investuota apie 0,5 mln. litų. Parašytas filmo scenarijus, sukurtas pristatomasis vaizdo klipas, kino juosta pristatyta keliuose kino forumuose užsienyje.
Iš valstybės biudžeto filmo kūrėjai prašė 12 mln. litų: 9 mln. litų 2009-aisiais (filmavimo darbams) ir 3 mln. litų - 2010 m. (montavimo, gamybos darbams). Šią sumą buvo įpareigotos skirti Kultūros, Finansų ministerijos, Užsienio reikalų ministerija buvo įpareigota ieškoti koprodiuserių užsienyje.
Ištikus krizei tokios sumos iš valstybės biudžeto gauti tapo neįmanoma. Vyriausybė ir Kultūros ministerija kreipėsi pagalbos į savivaldybes. Pernai 11 savivaldybių savo biudžetuose iš viso surado 133 tūkst. litų. Kitos savivaldybės planavo paremti nacionalinį kiną šiemet. Taip pat buvo ir privačių asmenų, ir įmonių, kurie ketino remti filmą.
Be to, Kultūros ministerija kreipėsi į Baltarusiją, kad ši taptų filmo koprodiusere ir skirtų 70 proc. filmui reikalingos sumos. Baltarusijos atsakymas buvo neigiamas.
Filmo prodiuseris, "Studijos 2" vadovas Arūnas Stoškus įsitikinęs, jog filmą sužlugdė tai, jog Kultūros ministerija ir ministras Remigijus Vilkaitis laiku nepriėmė sprendimų.
"Jei būtų finansavimas iš Lietuvos, filmo koprodiusavimu labai suinteresuota Lenkija, taip pat ir Ukraina. Tačiau mūsų pačių kultūros politika - nekokia. Šiai valdžiai - ne tas galvoje. Krizė buvo tik kabliukas, kuriuo pasinaudojus viskas suvyniota į vatą", - įsitikinęs A. Stoškus. 2 psl. >
Valdas 2010-03-10 15:51
šiaip tai Liet nėra režisierių tokio kalibro filmui, šie susibėgo pinigams ......
2010-03-10 15:49
ištirpom ES kosmopolitikoje
Paulius 2 Artemisia abrotanum 2010-03-10 14:35
protingi žmonės rūpinasi savo gera savijauta ir „patriotinių filmų“ ypač lietuviškos...
Artemisia abrotanum 2010-03-10 14:14
Politkaliniai ir tremtiniai skųsdavosi,kad nėra filmų juos ypatingai liečiančios,visai...