Naujienos
Negailestingai tolstančios praeities šešėliai vis dar gąsdina kai kuriuos politikus. Štai Vytautas Landsbergis pasipiktino, kad sovietinių karių kapų memorialuose Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje bei Šiauliuose per 65-ąsias pergalės dienos prieš fašistinę Vokietiją metines bus uždegta „amžinoji ugnis“ – išlaidas užsimojo padengti „Gazprom“ – kaip baisu!
Tačiau jis neatmetė tikimybės, kad toji ugnis galėtų būti uždegta ateityje:
„Tik po to, kai Vilniuje įsižiebs amžinoji ugnis Lietuvos kariui arba nežinomam partizanui, galėtų būti svarstomi kitų valstybių, kitų kariuomenių pasiūlymai. Atidavę pagarbos pirmenybę kitos valstybės kariams palaidotiems Lietuvos žemėje, tomis „Gazprom“ ugnelėmis ir pasirašytume, kad čia – kita valstybė“.
Galima sutikti – visiškai logiška: laisvos Lietuvos piliečiams derėtų pirmiausia pagerbti savo kareivius ir tuos pokario ginkluoto pasipriešinimo kovotojus, kurie tikrai kovojo su okupantais, o ne su civiliais gyventojais. Tokių visgi būta. Tikrai logiška turėti paminklą su „amžinąja ugnimi“ Nepriklausomybės 1918-20 m. karo kariams ir ypač savanoriams. Uždegę „amžinąją ugnį“ prie tokio paminklo ar kapų, pasak V. Landsbergio, galėtume leisti taip pagerbti ir kitų šalių kariuomenių karius, žuvusius ir palaidotus Lietuvos žemėje.
Tik va bėda – nėra tokio memorialo. Jo pastatymu pats valstybės vadovo pareigas, vėliau ir Seimo pirmininko, ėjęs V. Landsbergis nepasirūpino. Neteko girdėti, kad būtų kvietęs visuomenę aukoti pinigų tokiam paminklui ar pats aukojęs. Ar kėlęs triukšmą, kad tokio memorialo nėra.
Nėra memorialo su „amžinąja ugnimi“ pokario kovotojui, nors Lietuva nepriklausoma jau dvidešimt metų. Pagal logikos dėsnius, jei toks paminklas neiškilo per du dešimtmečius, visiškai tikėtina, kad neiškils ir dar per tiek pat laiko. O pergalės prieš fašizmą minėjimas čia pat. Ir dar yra Antrojo pasaulinio karo veteranų.
Nustebsite, bet tarp veteranų – labai nemažai lietuvių. Stalino armija Lietuvoje 1944-45 m. mobilizavo per 110 tūkst. vyrų. Koks nors pilietis Jonas, Petras ar Kazimieras, nespėjęs ar nepanorėjęs pabėgti į mišką ir mobilizuotas į kariuomenę karo eigoje – koks iš jo okupantas? Taip, kariuomenė svetima, bet žmonės – tai savi.
Sovietinių (man labiau patinka lietuviškas žodis „tarybinių“, bet labai tinkami „sovietologas“ bei „sovietmetis“) karių kapuose ne vien lietuviai? Žinoma! Bet ką dabar – pradėsime žmones, gyvus ir mirusius, skirstyti pagal tautinį principą – į savus ir svetimus, į gerus ir blogus? Nemažai yra žmonių, šventai tikinčių, jog V. Landsbergis tuo ir gyvas, kad skaldo visuomenę. Tuo tarpu civilizuotame pasaulyje taip priimta, kad visi žuvę kareiviai yra lygūs. Kapuose ne tik rusai, bet ir gruzinai, žydai, ukrainiečiai, totoriai... – ir jie nenusipelno pagarbos? Apskritai – kova prieš fašizmą: gerai ar blogai? Reikėjo kovoti ir prieš stalinizmą? Reikėjo, bet kaip? Dar jaunas prezidentas Valdas Adamkus bandė prie Sedos 1944-aisiais – ir kas pavyko? Arba, pavyzdžiui, Raudonosios Armijos „16-osios lietuviškos šaulių divizijos“ karys poetas Paulius Širvys – mažiau poetas ir mažiau lietuvis, kad kovojo su fašizmu okupacinės kariuomenės gretose? 2 psl. >
S 2010-10-07 14:19
Apsi triedes apžvalginykas ir liks apsi triedęs, net jei mano kad tik iš be zda kremliaus himną
Titanas 2010-03-13 18:02
tie, kurie eina paskui ožį, patiria tik jo patyčias net patys to nežinodami...Ožys gyvena...
Oho 2010-03-12 20:09
Oho, kiek megztų berečių sukilo! :-))
Via Dolarosa 2010-03-11 09:36
Su Kovo 11-tosios švente!Tada Sąjūdžiui priešakyje buvo ir valstybei kurį laiką vadovavo...