Naujienos
Šio straipsnių ciklo tikslas nėra pateikti tobulus ir galutinius atsakymus. Tai ne vieno žmogaus jėgoms, tuo labiau viename straipsnyje. Be diskusijų ir ginčų lengva suklysti.
Mums visiems būtų geriau, jei mūsų ekonomistai ne tik agituotų bet kokia proga už laisvąją rinką ir individo laisvę, ar rašytų storas knygas apie holistinį ūkinių sistemų pobūdį bei „antiekonomiką“, bet ir nagrinėtų, kas mūsų valstybės ūkyje bloga ir tobulintina , o kas gera.
Galima išskirti tris susijusias sritis, kurių ekonominės problemos apsunkina mūsų žengimą į priekį. Jų neišsprendus mums ir mūsų palikuonims bus sudėtingiau gyventi.
1.Viešojo sektoriaus organizavimas.
2.Valstybės valdymo organizavimas ir politinė struktūra.
3.Ūkio tvarkymo ir jo plėtojimo ilgalaikė nuosekli strategija.
Pirmosios dvi sritys ne visai ūkinės, bet tautos ūkį veikia. Nors prabėgomis reikėtų apžvelgti, kas ten vyksta.
Lietuvos sveikatos apsaugos , švietimo (ypač, aukštesnio ir aukštojo), policijos sistemų pagrindinė problema yra darbuotojų perteklius. Turtingose ES ar Šiaurės Amerikos valstybėse 1000 gyventojų jų yra žymiai mažiau negu pas mus. Iš kitos pusės, šių sektorių darbuotojų atlyginimai pas mus yra maži.
Ilgą laiką gydytojų ir mokytojų atlyginimai buvo mažesni net už šalies vidurkį, nors darbuotojų kvalifikacija yra aukšta. Visose turtingose valstybėse šių profesijų specialistai apmokami ypač gerai.
Minėtų sektorių organizavimas per pastaruosius 20 metų buvo paliktas savieigai ir dabar padėtis juose labiau primena Kubą ar Baltarusiją , o ne, tarkime, Suomiją. Jei taip tęsis toliau, senieji mokytojai, gydytojai , dėstytojai po truputį pasitrauks, o gabus jaunimas ten neis. Galiausiai, sistema degraduos.
Ar mes galėsime išlaikyti tiek darbuotojų, kiek yra dabar ir mokėti jiems jų kvalifikaciją atitinkančius atlyginimus? Jei to sau neleidžia turtingos valstybės, tai mums tuo labiau tai neįkandama.
Paslaugų sektoriuje mažinant darbuotojų skaičių, aptarnavimo kokybė paprastai krenta.
Kanadoje, turint temperatūros, gydytojo į namus neprisikviesit. Telefonu bus patarta kokius vaistus vartoti ir paprašyta, kai galėsit, ateiti į ligoninę. Mes įpratę kitaip. Deja, teks šias sistemas reformuoti ir savo įpročius keisti.
Kaip konkrečiai, kokius modelius pasirinkti – nežinau. Tai sudėtingesnis dalykas. Pavyzdžiui, JAV taip pat bando pertvarkyti savo sveikatos apsaugą. Ten problemos kitos. Jie vienam gyventojui išleidžia daugiausiai pinigų pasaulyje, dvigubai daugiau už antroje vietoje esančią Šveicariją. Bet rezultatai prasti. Gyvenimo trukmė mažesnė už pirmaujančių šalių. Keliasdešimt milijonų žmonių iš viso neturi sveikatos draudimo.
Gydytojams mokama už atskiras paslaugas, todėl pasitaiko nereikalingų tyrimų ar procedūrų – kitaip tarinat, prirašymų.
Yra trys pagrindiniai sveikatos apsaugos organizavimo modeliai:
1. Universalus (Lietuvoje, Didžiojoje Britanijoje) – kai už gydymą moka valstybė.
2. Draudiminis (JAV) – kai už gydymą moka draudimo kompanijos arba patys pacientai.
3. Mišrus (Belgija) – kai už gydymo tam tikrą dalį, pvz. 75%, moka valstybė, o už kitką – pats pacientas. Jei žmonės nori, jie gali papildomai draustis, kad tos likusios dalies nemokėtų. 2 psl. >
Taip.Tai-kubilizmas 2010-03-14 19:48
Todėl galime tvirtai pareikšti, kodėl visa posovietinė erdvė dabar yra panašioje...
Bronius 2010-03-14 19:43
Kudikelis Jėzus gimė daržinėj.Laborantas Kubilius gimė LTSR aukšto nomenklatūrščiko...
Kubilizmas-tai labai paprasta 2010-03-14 19:43
Štai turime gražių pavyzdziu, kaip nomenklatūrinio kapitalizmo virsmo epochoje , kapitala...
Toks tad tas kubilizmas 2010-03-14 19:42
Tą patį mės galime pasakyti ir apie rinkimus -dar daugiau tą patį mes galime pasakyti ir...