Naujienos
"InCulto" (Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.)
...tik išeina, kaip visada. Kartu su šiuo posakiu plinta ir kitas „praleista proga patylėti“. Tik kuo čia dėta „Eurovizija“? Ar čia kieno nors bandymas suvesti sąskaitas su mitiniu „kažkuo“? Jeigu jau realiai ir paprastai, tai kam buvo apskritai suburta tokia komisija? Motyvas buvo, atrodo, taip pat elementarus ir logiškas.
Kadangi „runkeliai blogai balsuoja ir renka nulius į prestižinį „Eurovizijos“ tarptautinį konkursą, tai reikia, kad savo balsą turėtų profesionalai, kurie geriau viską išmano...“ Ir t.t. Jeigu tai būtų pasiteisinę. Bet ir pastarasis nacionalinis finalas parodė, kad komisija... visokeriopai palaikydama „InCulto“ dainą „Eastern European Funk“, smarkiai prašovė. Mat jei jau realisto žvilgsniu pažiūrėtume į visą reikalą „patiko-nepatiko“, tai įsitikintume, kad „gražūs planai“ taip ir liko sovietinės propagandos lygyje.
Pirmas dalykas, kad „Eurovizija“ tikrai ne tas konkursas, kuris audrina Vakarų Europos muzikos mėgėjų smegenis ir širdį. Ką bekalbėtume, kokias „naujas koncepcijas“ beteiktume apie „superpopsą“, vis dėlto tie nelemti muzikos mėgėjai yra rinka. Suraskite nors vieną Rytų Europos „Eurovizijos“ nugalėtoją, kuris sėkmingai gastroliuotų po visą Europą, pardavinėtų albumus už „savo nišos“?
Kitas dalykas, ką gi nuveikia komisija, palaikanti „InCulto“, kurios „kantrinis“ lygis vis dėlto labai mėgėjiškas. Derėtų ar nederėtų prisiminti ta proga Krisą Kristofersoną, vieną kantri stiliaus „legendų“, ir lyginti? Tikrai nederėtų, o jei nelyginame, tai, kaip Vladimiro Majakovskio poemoje apie Leniną, suprantame, kad partija ir Leninas reiškia tą patį. Taigi suvokiame, ko iš tikrųjų bus vertas šis konkursas, jei ir toliau bus balsuojama „pagal kaimynus“ ir kaip jo „žvaigždės“ skiriasi nuo tikrųjų. Kaip elektros lempučių iliuminacija nuo realių žvaigždžių - mes suprantame, kad tai labai tolimos saulės.
Paskleidžiamas gandas, esą daina nėra visai politiškai „korektiška“, ir jau gresia vadinamoji „gruziniška Putino istorija“... Laužtas iš piršto burbulas, kuriam ir muilo pritrūko. Ką gi Vakarų Europoje domina Londono indų plovėjų problemos ir jų noras „būti lygiais“? Toks noras suprantamas. Deja, nei didesnė dalis Vakarų europiečių, nei patys britai tais dalykais apkritai nesidomi, tad išklausius dainą išliks keistokas klausimas: „Apie ką jie čia dainuoja?“ Ir tai turi garantuoti sėkmę, kaip atrodo ir komisijai, ir netgi mūsų premjeru Andriui Kubiliui. Žinoma, A.Kubiliaus simpatijos nenulėmė to „hito“ populiarumo. Jei žmonės anksčiau būtų žinoję, kokie tie premjero muzikiniai skoniai, gal „InCulto“ tebūtų surinkęs vien konservatorių partijos valdybos narių balsus. Netgi tik dalį, žinant dabartines politines nuotaikas. Grupelei vis dėlto pasisekė, kad valdžia taip ir neatskleidė iki galo, kas, jų „kultūringomis akimis“ žiūrint, yra „tikrasis favoritas“.
Galima, aišku, kalbėti apie „paslėptą simboliką“, kurios nesupranta „nedvasingi Vakarai“, tokios retorikos griebiamasi visuomet, kai tik įtariama, jog mūsų „aukštai išgarbinti ir oficialiai palinksminti“ atlikėjai iš tikrųjų yra mėgėjų lygio. 2 psl. >
2010-04-08 16:16
Aj, na čia skonio reikalas.
Vytautas 2010-04-06 09:28
Net nesugebejau pabaigti skaityti straipsnio, Studento darbas kazkoks, kai ismoksit rasyti tada...
Mili 2010-04-03 20:53
Ir išvis tragedija kažkokia... nu negi dainuot Lietuviai nemoka?
to uz inculto 2010-03-14 13:10
Užimdavom paskutines vietas, nors ir turėjom neblogas dainas, nes buvo jos neprofesionaliai...