Naujienos
Beduodant parodymus ir prisimenant savo žmogžudystes, V. Baltušiui pakriko nervai (Eltos nuotr.)
2002-ieji praėjo prokurorams bevežiojant parodymus duodančius Dainių Skačkauską, Virginijų Baltušį ir Vaidą Blinkevičių po nusikaltimų padarymų vietas ir fiksuojant jų parodymus.
Pradėjus duoti parodymus Dainiui Skačkauskui, Panevėžio rajono apylinkėse vienas po kito buvo iškasti 7 dingusių asmenų palaikai. Tie kasinėjimai nebuvo tokie paprasti. Kartais net iškasus daugelį duobių nepavykdavo rasti lavono. Tekdavo kasti metras po metro, kol būdavo surandami jau gerokai apirę palaikai. Vėliau kasinėjimai buvo atidėti pavasariui, nes beieškant nusikaltimų pėdsakų atėjo žiema.
Dar vienas lavonas jau 2002-ųjų pradžioje buvo ištrauktas iš Dubulių tvenkinio. D. Skačkauskui parodžius, lede buvo iškirstos dvi eketės, per vieną jų ištraukta metalinė statinė, o joje rastos žmogaus kūno liekanos. Buvo aišku, kad tai savų nužudyto Sauliaus Janonio palaikai. Vėliau tai patvirtino ir ekspertai.
Nužudytas policijos informatorius
Dar kartą prie Dubulių tvenkinio kriminalistai atvažiavo gegužės 28-ąją. Tą dieną narai iš vandens ištraukė dar vieną statinę, kurioje buvo Vaido Kavaliausko lavono liekanos.
Manoma, kad V. Kavaliauskas buvo nužudytas, nes žinojo, kas nužudė Panevėžio apygardos prokurorą Gintautą Sereiką, taip pat žinojo, kas sudegino prokuroro Romualdo Valiulio statomą namą (kaip tik prie šio namo padegėjų jau buvo prisikasęs G. Sereika).
Matyt, V. Kavaliauskas buvo nužudytas apie 1999 metus, tad jo kūnas buvo smarkiai suiręs, ir tik atlikus kelias ekspertizes buvo neabejotinai nustatyta asmenybė. V. Kavaliauską jo motina pasilaidojo tik 2002-ųjų gruodį.
V. Kavaliauskas nebuvo spėjęs „pasižymėti“ tarp nusikaltėlių, tačiau policijai buvo žinomas. Jis įtartas svetimo turto sunaikinimu, o vėliau policijai suteikė vertingos informacijos, todėl net buvo atleistas nuo atsakomybės.
Paskutinis mohikanas
Tą pačią dieną, kai iš vandens buvo ištraukti S. Janonio palaikai, pareigūnai sulaikė ir paskutinį mohikaną – Audrių Andrušaitį. Jis slėpėsi viename Gražinos gatvės namo dviejų kambarių bute, išsinuomotame per tarpininkus. Butas, kuriame gyveno „tulpinis“, buvo visai netoli jo tikrųjų namų, kuriuose jis gyveno su žmona ir sūnumis.
Matėsi, kad pogrindininko gyvenimas nelengvas – A. Andrušaitis buvo labai sulysęs, užsiželdinęs ilgą barzdą. Tad net ir pažįstami sutikę jį gatvėje vargiai būtų pažinę. Sulaikomas A. Andrušatis nesipriešino, o savo priklausymą „tulpiniams“ paneigė.
A. Vertelkos skundai
Savo kaltės nepripažino ir Algimantas Vertelka. Jis nuolat rašė skundus – skundė prokurorus, teismams skundėsi, kad esąs nepagrįstai sulaikytas.
„Esu sveikas, savo sveikatai ar gyvybei nežadu kelti jokių pavojų. Nuo teisėsaugos pareigūnų nežadu nei slapstytis, nei bėgti“, – ironiškai šypsodamasis viename iš teismų kalbėjo A. Vertelka. Jis tikino dar kelios savaitės iki suėmimo žinojęs, ką pasakė dabar pareigūnams talkinantis D. Skačkauskas, tačiau nebėgęs ir nesislėpęs, nes esąs absoliučiai nekaltas. 2 psl. >
kaip mane 2010-03-16 17:22
nervina teiseju sprendimai kokie minkšti jokios griežtumo tik del banditu pergyvena o ne del...
Rezistentė 2010-03-16 06:31
Šitaip buvo naikinama tauta. Atsijungus nuo įprasto gyvenimo, teko patirti konfliktus....
Vitis 2010-03-14 14:52
Pagal Tave Tenkešai po išgamų tulpinių naikinimo ,būtinai reikėtų prieiti prie semo...
Aha 2010-03-14 14:50
Baltusis naiviai patikejo, kad bus kankinama jo zmona ir vaikai. Tipo siaip jie nesikankino...