Naujienos
AFP/Scanpix nuotr.
Finansų ministerija sulaukė visuomenės dėmesio dėl vasario mėnesį išplatintos obligacijų emisijos ir valstybės skolinimosi, dėl to pateikė atsakymus į dažniausiais pasitaikiusius klausimus šia tema.
***
- Ar Lietuva patiria kokio nors nuostolio didėjant vasario mėnesį užsienio rinkose išleistų obligacijų JAV doleriais kainai ar kylant JAV dolerio kursui?
- Vyriausybės skolinimosi kaina priklauso nuo paklausos, pasiūlos ir sąlygų finansų rinkose skolinimosi metu. Po vertybinių popierių (obligacijų) išleidimo jų kainą antrinėje rinkoje, kurioje iškart pradedama prekiauti naujai išleistomis obligacijomis, apsprendžia rinkos dalyvių paklausos ir pasiūlos santykis.
Šią paklausą ir pasiūlą įtakoja ir rinkos dalyvių lūkesčiai dėl obligacijas išleidusios valstybės (emitento) ekonomikos vystymosi perspektyvų, ir platesnio konteksto vertinimas (Eurozonos ateitis, ECB palūkanų normų politika ir pan.).
Didelė dalis rinkos dalyvių aktyviai prekiauja vertybiniais popieriais, siekdami juos nusipirkti pigiau ir parduoti brangiau bei taip uždirbti pelno. Tačiau obligacijų kainos kitimas antrinėje rinkoje neįtakoja obligacijas išleidusios valstybės įsipareigojimų (t.y. jų nei padidina, nei sumažina). Įsipareigojimai kitomis valiutomis nei litas ar euras yra apdraudžiami naudojant išvestines finansines priemones, todėl po šių įsipareigojimų apdraudimo JAV dolerio svyravimas taip pat neturi įtakos mokėtinai sumai.
***
- Ar tikrai vasario mėnesį rinkose pasiskolinome palankiausiai kaip galėjome? Ar tiesa, kad leidome papildomai užsidirbti investuotojams ir kodėl?
- Neabejotinai, geriausią skolinimosi laiką galima pasakyti tuomet, kai tas laikas jau praeityje. Žvelgiant retrospektyviai, nesunku identifikuoti teoriškai palankiausią ir mažiausiai palankų skolinimosi laiką (įvertinant kainas antrinėje rinkoje, rinkos likvidumą ir pan.), bet ir tuomet niekas negalėtų atsakyti, ar tikrai būtų pavykę pasiskolinti tokiomis sąlygomis. Kita vertus, tiek obligacijas išleidusi valstybė, tiek investuotojai tikisi situacijos pagerėjimo ateityje ir kainos didėjimo anksčiau ar vėliau. Jei obligacijas išleidusiai valstybei skolinimosi kaina nepriimtina, ir jai nebūtina skolintis tuo metu, ji gali laukti, kol situacija rinkose pagerės ar investuotojai sumažins pageidaujamą pelningumą, ir tokiu būdu galimai pasiekti mažesnę skolinimosi kainą, tačiau visada išlieka rizika kad ta kaina gali būti ir dar didesnė.
Obligacijų išleidimo metu pirminiame platinime dalyvaujantys investuotojai perka vertybinius popierius šiek tiek didesniu pelningumu, nei šie kainuotų antrinėje rinkoje (skirtumas vadinamas naujos emisijos priedu, angl. new issue premium). Tokiu būdu investuotojai skatinami investuoti į vertybinius popierius jau pirminio platinimo metu, o surinkta didesnė paklausa įgalina sumažinti vertybinių popierių pelningumą. Papildomo uždarbio investuotojams obligacijas išleidusi valstybė nesuteikia. Papildomas pelnas (ar nuostolis) dėl vertybinių popierių kainos svyravimo antrinėje rinkoje nepriklauso nuo obligacijas išleidusios valstybės. 2 psl. >
Tenkešas 2010-03-10 22:50
Gal mums nurašys kada nors kas nors skolas, kaip kartais nurašo trečiojo pasaulio, t.y....
joo 2010-03-10 17:30
"- Kas nusprendžia, kur Lietuva skolinsis ir kokia valiuta?" -neatsakytas klausimas,susijęs su...