Naujienos
Prieš 20 metų, 1990 metų kovo 10 dieną, Vilniuje prasidėjusios naujai išrinktos Lietuvos TSR (LTSR) Aukščiausiosios Tarybos (AT) dvyliktojo šaukimo pirmosios sesijos antroji diena.
Rytiniame posėdyje LTSR Aukščiausioji Taryba patvirtino Aloyzo Sakalo vadovaujamos Mandatų komisijos nutarimą, kuriuo pripažinti 1990 metų vasario 24, kovo 4, 7, 8 ir 10 dienomis išrinktų 133 LTSR AT deputatų įgaliojimai. Po to įvyko rinkimai į LTSR AT Pirmininko postą. Romualdui Ozolui ir Kazimierui Motiekai atsisakius balotiruotis, buvo balsuojama už dvi kandidatūras – Algirdą Mykolą Brazauską ir Vytautą Landsbergį.
Savo programinėje kalboje A. Brazauskas pažymėjo, kad „Nepriklausomos Lietuvos atkūrimas – pagrindinis ir neatidėliotinas uždavinys“. Todėl, anot kalbėtojo, kelias į nepriklausomybę „turi būti labai gerai apmąstytas“. „Aš gerai suprantu, kad Lietuvos nepriklausomybė, paskelbta 1918 metų vasario 16 dieną, jos pakartotinis paskelbimas 1920 metų Steigiamajame Seime buvo istorinis aktas, - sakė A. Brazauskas. – Šio Nepriklausomybės akto niekas, kaip žinia, nėra panaikinęs. Jis galioja iki šios dienos“. Pretendento nuomone, Lietuvos TSR Aukščiausioji Taryba turi „visišką teisę pasiremti šia istorine data ir toliau planuoti tolesnį politinį Lietuvos kelią į tikrąją realiąją nepriklausomybę“.
Tarp kitų A. Brazausko paminėtų problemų, kurias jis siūlė spręsti derybų su Sovietų Sąjungos (SSRS) vyriausybe keliu, - sovietinės armijos Lietuvos TSR teritorijoje statusas bei „ekonominės padėties, ekonominių ryšių išsiaiškinimas“. „Lietuvos nepriklausomybės įtvirtinimui mes turėtume veikti lygiagrečiai tiek politikos, tiek ekonomikos sferoje, - pabrėžė kandidatas į AT Pirmininko postą. – Aš esu realaus suvereniteto įtvirtinimo šalininkas. Vien politinio įtvirtinimo nepakanka – mano supratimu, jis turi būti lygia greta statomas ant tvirtų ekonominių pagrindų“.
Į Aloyzo Sakalo klausimą, ar „reikėtų nedelsiant paskelbti politinę nepriklausomybę, o po to tvarkyti ekonomiką, ar pirmiausia reikia sutvarkyti ekonomiką, o tik po to skelbti politinę nepriklausomybę“, A. Brazauskas sakė negalįs atakyti „vienareikšmiškai“. Jo manymu, „tai turėtų būti daroma lygiagrečiai, nesistengiant konfrontuoti, kad tai neapsunkintų mūsų tolesnių veiksmų“.
Kalbėdamas apie savo programines nuostatas kandidatas į LTSR AT Pirmininko postą V. Landsbergis sakė, kad jo programa – tai ne „kokia nors asmeninė programa“. Principinių pretendento siekių šaltinis glūdi prelegento paminėtoje Sąjūdžio rinkiminėje platformoje, taipogi Sąjūdžio (ne tik kaip organizacijos) esmėje, didžiulėse Atgimimo laikotarpio permainose. „Mūsų bendras uždavinys – atkurti savo visuomenę, savo valstybę ir kurti jas toliau, - pabrėžė V. Landsbergis. – Tos kūrybos galias atskleidžia tik laisvi žmonės laisvoje žemėje. Mums reikia ateiti į savo laisvą žemę ir apginti mūsų pačių, mūsų vaikų gyvenimą. Mes jau ateiname, mūsų jau daug, todėl gyvenimas keičiasi greitai ir dabar stovime ant istorinio lūžio slenksčio. Aš manau, kad galiu prie to prisidėti“. Kandidatas pažadėjo sieksiąs santarvės „tarp skirtingų žmonių grupių ir politinių jėgų Lietuvoje, tarp Lietuvos tautų, tarp Lietuvos ir jos kaimynų“. 2 psl. >
Tenkešui 2010-03-12 20:22
Nemanau. LTSR jau buvo paskelbusi (dar vasario 7), kad ji nėra TSRS dalimi, kad okupacija...
Tenkešas 2010-03-11 23:34
Gerai, kad prof. V. Landsbergį išrinko Aukščiausios Trybos-Atkuriamojo Seimo pirmininku....