Naujienos
Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo aktas ("lrs.lt" nuotr.)
1990-ųjų Kovo 11-ąją Aukščiausioje Taryboje, balsuojant dėl Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo, 124 deputatai tarė tvirtą „taip", o 6 - susilaikė. Neutralią poziciją tuomet užėmė lenkų tautybės deputatai, tačiau jų tautietis Česlav Okinčic pasisakė už Lietuvos valstybės atkūrimą.
Advokatas Č.Okinčic po pirmojo Nepriklausomybės mitingo Katedros aikštėje Vilniuje buvo vienas iš „Sąjūdžio“ Teisinės rėmimo grupės įkūrimo iniciatorių. Buvo Aukščiausios Tarybos nariu. 1990 m. gegužės mėnesį, įgaliotas Atkuriamojo Seimo, įteikė popiežiui Jonui Pauliui II Lietuvos Nepriklausomybės
atkūrimo akto kopiją su prašymu globoti ir palaiminti Lietuvą. 1992 m. Č.Okinčic Vilniuje įkūrė lenkų radijo stotį „Znad Wilii“, o 1998 m. - lenkų dienraštį „Gazeta Wilenska“. Naujienų portalui Valstietis.lt signataras pasakojo apie 20 metų senumo įvykius ir dabarties politikų darbo vertinimą:
"Nemanau, kad Nepriklausomybės atstatymas, yra kažkos mūsų, signatarų, nuopelnas. Tai daugiau buvo poreikis akurti Nepriklausomybę. Buvo pribrendusi idėja, kad valstybė būtų laisva ir nepriklausoma, kad ji nebūtų sovietų sąjungos sudėtyje. Tai man aiškino dar mano tėvas, kad vieną dieną ateis laikas, kai sovietų sąjunga nustos dominuoti. Taip ir atsitiko.
Aš labai džiaugiuosi, kad man pasitaikė tokia proga vaduoti Lietuvą nuo sovietinės priespaudos. Aš nedvejodamas stojau į šią kovą, nors esu lenkų tautybės, ir buvau su lietuviais.
Žinoma, buvo Aukščiausioje Taryboje ir tie šeši lenkai, kurie susilaikė, kai buvo skelbiamas Nepriklausomybės atkūrimo aktas. Žvelgiant iš dabartinės perspektyvos, norėčiau paminėti, kad tas faktas, jog jie balsavo ne prieš, o susilaikė, nėra smerktinas. Tų šešių Taryboje buvusių lenkų požiūris buvo kitoks ir, aišku, gėda dėl tokio jų požiūrio. Nes lenkai stengiasi kovoti už tų valstybių, kuriose gyvena, Nepriklausomybę.
O prisimenant tą momentą prieš pat balsavimą, galiu pasakyti, kad jokios baimės nebuvo, tik užtikrintumas šių veiksmų būtinybe. Dar prieš balsavimą man buvo suteikta teisė kalbėti iš Tarybos tribūnos ir aš galėjau paraginti visus deputatus atlikti istorinį žingsnį. Mes paskelbėme laisvės principus ir jie buvo įgyvendinti, jų laikomasi.
Tiesa, daugelis dabar piktinasi, kad politikai kovoja tarpusavyje. Tačiau tai neišvengiama. Taip yra visame pasaulyje. Politiniai oponentai kritikuoja vieni kitų sprendimus. Juk to ir siekiama: įvairių požiūrių, įvairių partijų, kad nedominuotų viena partija, kaip kad kažkada jau esame patyrę tokio dominavimo pražūtingas pasėkmes.
Tačiau šiuo metu pastebiu didelę politinio elito krizę: politikoje labai trūksta šviesių, jaunų protų. Reikia, kad jaunimas įsitrauktų į aktyvią politinę veiklą - kol kas tai labai lėtai įgyvendinama".
Kovo 11-ąją Aukščiausioje Taryboje buvo ir šeši lenkų tautybės deputatai, kurie, balsuojant dėl Nepriklausomybės atstatymo, susilaikė. Neutralią poziciją tuomet pareiškė Stanislav Akanovič, Leonas Jenkelevič, Ričardas Maceikanec, Stanislav Peško, Valentina Subač, Edvardas Tomeševič. Naujienų portalui Valstietis.lt apie dvidešimties metų senumo įvykius pasakojo S.Akanovič: 2 psl. >
fsm 2010-03-12 19:05
Turbūt galima sakyti, kad Lietuvos lenkai nenorėjo nepriklausomos Lietuvos.
Via 2010-03-12 14:40
Tie terminai ir dabar liko: mūsų, jie, mums...Lyg iš kito pasaulio...Svetimi lyg.
Taigi 2010-03-12 10:22
Pažink lenką!!!
tak jest 2010-03-12 10:12
okincicas saunuolis. kodel dabar tokiu lenku lyderiu nera?