Naujienos
Pora (Scanpix)
Kiekvienas žino Romeo ir Džiuljetos meilės tragediją. Šių įsimylėjėlių ryšys buvo iš karto pasmerktas, nes jų šeimos nuožmiai nekentė viena kitos, o įsimylėjėlius skyrė ne tik šeimų barniai, bet ir giminaičių lavonai.
Atidžiau panagrinėjus Romeo ir Džiuljetos jausmus, turėtų kilti klausimas: „Kodėl kone akimirksniu įsiplieskė beatodairiška ir nesavanaudiška meilė?”. Romantikai tvirtina, jog tai buvo didingas jausmas. Psichologai atkreipia dėmesį į dvi aplinkybes: itin jauną įsimylėjėlių amžių (Romeo penkiolikmetis, Džiuljeta trylikametė) ir tėvų draudimus. Todėl tikėtina, kad Romeo ir Džiuljetos aistrą kurstė jų meilės neperspektyvumas bei kliūtys, o palikti patys sau jie galėjo ir nusivilti tarpusavio jausmu.
Kadangi Šekspyro aprašyta meilės istorija išgalvota, jos svarstymas liks be atsako, bet jis gali padėti numatyti tyrinėjimo kryptį. JAV psichologas Robertas Cialdinis pabandė išsiaiškinti tėvų įtaką vaikų meilės ryšiams. Jis teigia, jog jauni įsimylėjėliai labiau pasitiki vienas kitu ir greičiau pradeda kurti bendros ateities planus, jeigu jų jausmams priešinasi tėvai. Daugiau nei 70 proc. susituokusiųjų per tris mėnesius po to, kai sulaukė įstatymų leisto vedybinio amžiaus, sakė, kad tėvai nepritarė jų santuokai.
Vyresniame amžiuje, kai vyrui ir moteriai per trisdešimt, tėvų ar aplinkinių draudimai ženklesnės įtakos apsisprendimui kurti šeimą nebeturi. Tačiau aštuoniolikmečiai ir jaunesni pernelyg dažnai elgiasi priešingai nei jiems siūloma.
Norėčiau atkreipti Jūsų dėmesį į dar vieną su Romeo ir Džiuljetos meile susijusią aplinkybę - į jiems grėsusį pavojų.
Bet prieš tai iš pirmo žvilgsnio lengva užduotis: įsivaizduokite, kad Jūsų širdis tankiai plaka, o rankos truputį dreba. Jūs, be abejo, save gerai pažįstate ir manote, kad lengvai atsakysite, ką rodo šie požymiai — baimę, nerimą ar džiaugsmą.
Tikslūs tyrimai atskleidžia, jog toks klausimas toli gražu nėra paprastas, kad toli gražu nelengva vienareikšmiškai susieti savo reakcijas su jausmais. Taigi galima suklysti, susijaudinus dėl vienos priežasties priskirti jaudulį kitai.
JAV psichologai Johnas Dattonas ir Charlis Aronas atliko vaizdų eksperimentą. Simpatiška intervuotoja prieidavo prie vyrų, perėjusių kalnų upę kabančiu 150 metrų aukštyje ir siūbuojančiu tiltu, ir prašydavo užpildyti anketą. Ji taip pat šiems vyriškiams palikdavo savo telefoną, kuriuo jie galėjo pasiteirauti apie tyrimą. Beveik pusė tiriamųjų paskambino ir bandė paskirti jai pasimatymą. Ta pati intervuotoja apklausė ir vyrus, perėjusius upę kitu - tvirtu, nejudančiu gelžbetoniniu tiltu. Pabandžiusiųjų užmegzti pažintį tebuvo 6 procentai.
Šį seksualinio patrauklumo ir pavojaus ryšį gerai žino kino režisieriai, nuolat siūlantys žiūrovams pasikartojantį siužetą: šaunuolis Smitas kovoja už teisybę ir tvarką su žudiku Džo. Vėjavaikiška blondinė Merilin visai atsitiktinai įsipina į blogiukų ir gėriukų susišaudymą ir nenorom trukdo Smitui sudoroti priešininkus. Jam tenka rūpintis ne tik teisingumo triumfu, bet ir saugoti Merilin. Iš pradžių jis tuo labai nepatenkintas ir piktai bara visą moteriškąją giminę, bet kai muštynių pertraukos metu porelė atsiduria ramioje ir jaukioje vietelėje, net ir nenuovokus žiūrovas puikiai žino, kuo jie užsiims.
satyra 2010-03-13 11:37
cia tai jo kiekvienam individualiai ir netgi del to galima pasigincyti
Mili 2010-03-13 10:22
Kiekvienai porai skirtingai manau..
alex 2010-03-12 13:48
apačioje komentaras į Tenkešo paskutinį sakinį
alex 2010-03-12 13:47
Vyresnės poros gali įsimylėti taip pat karštai ir pamesti galvą - priosiminkime maestro...