Naujienos
Tulpė ("Scanpix" nuotr.)
Saulėtą, nors ir šaltą kovo 8-ją moterų rankose spalvingi tulpių žiedai, palydėti gražių žodžių. „Moteris – gyvybės ir dieviškosios dvasios nešėja“ sakė LR Seimo narys prof. Arimantas Dumčius Kauno Valstybiniame muzikiniame teatre vykusioje konferencijoje „Lietuvos nepriklausomybės dvidešimtmetis: moterų pasiekimus ir vizijos“.
Tokios šventės proga dažniausiai gvildenamos temos apie lygias moterų ir vyrų galimybes, apie moterų diskriminaciją, patiriamą smurtą šeimoje. Šį kartą diskusijoje nuskambėjo mintis ir apie tai, kad lygios galimybės – tai viešo gyvenimo reikalai, kad nemažiau svarbu šeimos politika, motinystė, būtinybė kompleksiškai svarstyti šeimos ir moterų viešosios veiklos problemas. Užsiminta ir apie aplinkos suvokimą.
Tačiau diskusijoje neskirta daug dėmesio dabar pasaulyje svarbiausiomis laikomomis problemoms: taikai ir aplinkosaugai. Nenumaldomai liejasi žmonių kraujas, nesustodama rieda žmonija į visišką gamtoje esančios harmonijos suardymą. Karo pramonei išleidžiama 12 kartų daugiau lėšų nei humanitarinei pagalbai. Vis dažnėja ir stiprėja uraganai, tirpsta ledynai, kyla vandenynuose vandens lygis. Teigiama, kad dėl pakitusių aplinkos sąlygų 2050 m. gali atsirasti 200 milijonų pabėgėlių iš vandens apsemtų ar sausrų sunaikintų plotų. Kai 2004 m. Kenijos aplinkosaugininkei Vangari Maatai buvo įteikta Nobelio Taikos premija, iškilmių metu buvo pasakyta: „Taika Žemėje priklauso nuo mūsų gebėjimo išsaugoti gyvenamąją aplinką“.
Šių dienų pasaulis patiria politinę, ekonominę, ekologinę ir dvasinę krizę. Viena iš priežasčių – suardytas ryšys tarp žmogaus ir gamtos, bei pastaruoju metu ypač išryškėjusi moralinė krizė, neatitikimas tarp materialinių ir dvasinių žmonių poreikių tenkinimo, žmogaus dvasinės dimensijos sumenkėjimas. Mūsų tautos patriarchas daktaras Jonas Basanavičius dar 1883 m. „Aušroje“ paskelbtoje „Priekalboje“ rašė apie dvasinės šviesos pirmumą prieš kūniškąjį maistą.
Vis labiau aiškėja, kad nebus veiksmingi Pasaulio vyriausybių lygyje priimami nutarimai susiję su aplinkosauga, klimato kaita, jei jie nebus suprasti ir įgyvendinami kiekvienoje šeimoje, bendruomenėje, jei kiekvienas iš mūsų nepajusim atsakomybės už aplinkos išsaugojimą tiems, kurie gyvens po mūsų. Tačiau tam reikalingos žinios, kitoks vertybių suvokimas.
Konferencijoje – diskusijoje galėjo būti daugiau akcentuojama moters atsakomybė už savo šeimos ir ateinančių kartų gerovę. Juk moteris turi didžiausias galimybes šeimoje ugdyti jausminį pasaulį, perorientuoti sąmonę, diegti ekologinį mąstymą, teisingą vertybių suvokimą, moralines, etines nuostatas, stabdyti nepasotinamą troškimą vartoti, diegti palankų aplinkai gyvenimo būdą, formuoti naujojo humanizmo suvokimą, kuris padėtų atstatyti žmogaus ir gamtos harmoniją ir atitiktų išaugusias žmogaus galias naudojant mokslo ir technikos pasiekimus, kurių dalis gilina prieštaravimus tarp žmogaus ir gamtos, kelia daug aplinkosaugos problemų. 2 psl. >
poka 2010-05-11 21:16
kad ir ką sakytų, bet moterys su gėlėmis viada gražu
Viktorija 2010-03-13 17:55
Gerbiamas p. Vladai, jei vyras laiko moterį deive, ji ir yra deivė... Ar tai blogai? O deivėms...
satyra 2010-03-13 11:54
tai kas kad moterys turi laisve taciau jos patiria smurta seimoje
Vladas 2010-03-12 21:50
Autorė užsimena apie teisingas, bet realybėje sunkiai įgyvendinamas lygias moterų ir vyrų...