Naujienos
Veidas (Scanpix)
Gydytojas psichiatras bei filosofas Hasajas Alijevas psichologiškai ruošė karinį personalą prieš iškeliant povandeninį laivą „Kurskas“. Taip pat prisidėjo prie nukentėjusiųjų Beslane reabilitacijos. Jo klientai - į karštuosius taškus vykstantys gelbėtojai, specialiųjų tarnybų kariai. Šio psichiatro metodiką rašytoja Aleksandra Marinina aprašė savo romane „Muzikos vaiduoklis“.
1981 metais Žvaigždžių miestelyje grupei psichiatrų buvo iškeltas uždavinys rasti būdą padėti kosmonautams įveikti stresą, adaptuotis prie nesvarumo būklės, kad būtų lengviau ją pakelti.
Iš pradžių dr. H. Alijevas savo mokiniams sukeldavo hipnotinę būseną ir įteigdavo, jog, suskaičiavę iki penkių, žiūrėdami į vieną tašką, jie galės tai padaryti savarankiškai.
Skaičiavimas ir buvo „raktas“, kuris palydėdavo į hipnotinę būseną.
Užhipnotizuotiems žmonėms buvo įteigiama ir tokia idėja: „Iki tol, kol pasinaudosite „raktu“, tiksliai suformuluokite savo užduotį - tuos pokyčius, kurių siekiate su savireguliacijos pagalba.“
Bandytojai, kurie skraidė nesvarumo būklės, specialistų prašymu modeliavo įvairias organizmo reakcijas bei būsenas.Palaipsniui metodas buvo vis tobulinamas.
Dirbant su pasieniečiais, savireguliacijos režimui sustiprinti užhipnotizavus buvo įteigta, kad ištiestos į priekį rankos išsiskečia į skirtingas puses automatiškai.
„Tuo metu kambaryje netikėtai trinktelėjo durys, ir apmokomas kapitonas išėjo iš hipnotinės būsenos, - pasakoja psichiatras H. Alijevas. - Jam buvo pasakyta nekreipti dėmesio į triukšmą, o susikaupti ir tęsti pradėtą rankų judesį. Jis nukreipė akis į pirštų galiukus, žvilgsnis tapo nepaslankus, akys užsimerkė, o rankų judesiai pagreitėjo.
Tada ir kilo idėja pasiūlyti atlikti tokį ypatingą judesį kitam žmogui be hipnozės.“
Pratimas nugramzdino į atsipalaidavimą. Šis pusiau automatiškas judesys tapo naujuoju „raktu“. Hipnozės būtinybės neliko.
Ar norite pasakyti, kad savireguliacijos mechanizmas žmogui įgimtas?
Taip. Pavyzdžiui, pakyla vėjas, - ir mūsų kraujagyslių tonusas keičiasi, reguliuojasi spaudimas.
Jausdami nervinę įtampą mes darome veiksmus, atitinkančius mūsų būseną: vaikštome po kambarį iš kampo į kampą, supamės kėdėje, barbename pirštais į stalą.
Pasikartojantys ritmiški judesiai įveda mus į savotišką transą. Taip numaldome stresą.
Taigi nederėtų sakyti pastabos vaikui, kuris sėdėdamas prie stalo supa koją?
Atkreipkite į tai dėmesį: vaiko organizmas bando nusikratyti įtampos.Žinote, kodėl pagiringam žmogui dreba rankos? Įsijungia vidinė apsauga: šitaip jis raminasi.
Ir boksininkai ringe šokinėja, kad nusikratytų įtampos?
Nerimą prieš startą, drebulį prieš egzaminą mes įveikiame valios pastangomis. Kur kas lengviau būtų „pasikratyti“, kaip tai vaikai daro diskotekose, ir įtampa nusloptų.
Jeigu žmogaus smegenys - tobuliausia gamtoje, universali, greitai veikianti mašina, kodėl kyla stresai? 2 psl. >
MantasG 2010-03-26 00:53
gi cia tik klausimas buvo, o ne teiginys. siaip man ir nepatiko, kai pradzioj perskaiciau tik...
benas 2010-03-18 22:28
Nelabai tiketinas dalykelis.
Aldona 2010-03-15 20:19
Smegenų ontogenezė padeda apgauti, išnaudoti, susidoroti. Viešas proto eksperimentavimas...
man 2010-03-14 17:33
pasirodė labai įdomus šis straipsnis, ruošiuosi dar ne kartą labiai įdėmiai jį...