Naujienos
Gdansko krantinė ("Tripadvisor" nuotr.)
Kelionės išlaisvina žmogaus sielą. Leidžia keliautojui įgyvendinti drąsiausias svajones, pasiekti aukščiausių kalnų viršukalnes, pamatyti gražiausius žemės kampelius.
Visuomet norėjau keliauti: nesvarbu - po Lietuvą, ar po svečias šalis. Negaliu pasigirti dideliu kelionių bagažu. Bet 2009 metais man pasisekė, nors trumpam, keletui dienų ištrūkti iš įvairių nepriteklių, negandų prislėgtos Lietuvos į Lenkiją.
Keliavome nuosavu senu, dvidešimties metų, Audi automobiliu, keturiese: aš, mano penkiolikametė dukra, mano tėvukas ir pusserė.
Idėją pakeliauti, pasižvalgyti po kaimyninę Lenkiją pasiūliau aš. Iš pradžių mano mintis buvo sutikta įtariai mano dukros, kuri bambėjo, jog Lenkija- ne Egiptas ir Turkija ir tėvuko, tik pusseserei nuotykis pasirodė vertas dėmesio. Ji iš karto „pakėlė ranką už“.
Ilgainiui visi užsidegė noru „pasižvalgyti“ pas kaimynus. Sutarėme, jog vis dėlto reikia pasisvečiuoti. Tik iškilo mažytis klausimas: kuria kryptim - į pietus, šiaurę, vakarus ar rytus?
Daugiausia diskusijų sukėlė pasirinkimas tarp Varšuvos, Krokuvos ir Gdansko, Sopoto.
Nusprendėme, jog vykstame Šiaurės Lenkijos link. Vykstame tiek, kiek užteks jėgų, kiek norėsime ir kiek sugebėsime pamatyti, išgirsti, sužinoti.
Neturėjome konkretaus plano, ką norime pamatyti, kokias vietas aplankyti.
Šiek tiek panaršiau po internetą, iš žmonių pasakojimų supratau, jog reikia aplankyti: Gižycką (Gižycko), Ketčiną (Kętrzyn), Šv. Lipkas (Sw. Lipka), Lidzbarką Varminską ( Lidzbark Warminski), Elblungą ( Elbląg), Gdanską (Gdansk) ir jeigu pasiseks garsųjį mums, tarybiniams žmonėms, dainų festivalių miestą - kurortą Sopotą ( Sopot).
Gdanską ir Sopotą labiausiai aplankyti norėjau aš.
Gdanskas man buvo įdomus, o apie Sopotą daugelis pažįstamų kalbėjo, jog jo klestėjimo laikas jau praėjo, jis tapo „eiliniu kaimu“. Kaip žinia, norint objektyviai vertinti, reikia pačiai pamatyti ir įsitikinti.
Taigi, 2009 metais rugpjūčio pabaigoje susimetę savo bagažą į senutį Audi, ankstų rytą patraukėme iš Alytaus Lenkijos link.
Tėvukas pasistengė man parinkti maršrutą toliau nuo magistralinių kelių, nes nemėgstu lenktyniauti su „naglais“, storžieviais vilkikų vairuotojais.
Taigi, mūsų maršrutas, kirtus Lenkijos Respublikos sieną buvo toks: Seinai (Sejny), Suvalkai (Suwalki), Oleckas (Olecko), Vydmynai (Wydminy), Gižyckas (Gižycko), Ketčinas ( Kętrzyn), užsukome į Šv. Lipkas (Sw. Lipka), toliau- Rešelis (Reszel), Bištynekas (Bisztynek), Lidzbarkas Varminskas (Lidzbark Warminski), Orleta (Orleta). Paštekas (Pastek), Elblungas ( Elbląg), Nv. Dvor Gdansko (Nw. Dwor Gdanski), Sobiešovo įlanka ( Sobieszewo), Gdanskas (Gdansk), o taip pat pasiekėme Sopotą (Sopot) ir net Gdynią (Gdynia). Pastarosios mūsų maršrute iš viso nebuvo numatyta, mes nesitikėjome tiek „nusibelsti“.
Pirmą dieną pasiekėme Sobiešovo įlanką. Iki jos važiavome Warmijos- Mozūrijos kraštu, kuris vadinamas „tūkstančio ežerų“ kraštu. Žinot, pirmas įspūdis pas mus Lietuvoje labai gražu, žalia, bet ir ten nuostabu. Kelią, kuriuo važiuoji iš abiejų pusių supa ežerai, miškai, laukai, kuriuose išmoningi ūkininkai iš šiaudų padarę „ūkininkų šeimynas“, juos papuošę drabužiais. Gerai nuteikia, supranti, jog turime, ko pasimokyti iš kaimynų. 2 psl. >
juozas 2010-03-18 11:27
Buvo įdomu paskaityti.2009m keliavome iki Lidzbark Warminskii,aplankant Vilko guolį,...
alex 2010-03-14 23:11
Jau tokia tradicija - susipažįstame pirkiausia sus kaimynėmis valstybėmis arba net tolimuoju...
Mili 2010-03-14 10:47
Pritariu, kaimynines šalis būtina aplankyti... tikrai gražios, yra ką pažiūrėti.
Tenkešas 2010-03-13 20:03
Visose šalyse yra verta apsilankyti. O kaimynus ypač verta aplankyti: ar tai būtų Lenkija, ar...