Naujienos
Moksleiviai (Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.)
Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuras apibendrino duomenis, gautus apie uostamiesčio moksleivių sveikatą. Išanalizavus 2009 metų profilaktinių patikrinimų pažymas, paaiškėjo, kad tik 15,9 proc. 1 - 12 klasių moksleivių yra visiškai sveiki. Iš viso Klaipėdos bendrojo lavinimo mokyklose mokosi apie 19 tūkstančių moksleivių.
Iš visų sutrikimų ir ligų atvejų daugiausia yra kraujotakos (26,2 proc.), skeleto-raumenų (21,9 proc.), kvėpavimo (11,5 proc.) sistemos negalavimų (jie sudaro daugiau nei pusę visų diagnozuotų atvejų).
Iš kraujotakos sistemos sutrikimų dažniausiai diagnozuojami širdies ūžesiai (63 proc. visų šios sistemos atvejų). Tačiau, ar šis klinikinis požymis yra liga ar funkcinis sutrikimas, gali nustatyti tik gydytojas kardiologas.
Kone kas antram moksleiviui (39,9 proc. pasitikrinusių mokinių) yra diagnozuoti regos sutrikimai. Dažniausios regos ligos: toliaregystė (36,9 proc.), trumparegystė (30,1 proc.), astigmatizmas (20,7 proc.). Regos problemos dažniausiai kamuoja pradinių klasių (1–4 kl.) moksleivius.
Skoliozė (42 proc.) ir netaisyklinga laikysena (25 proc.) yra dažniausios mokinių skeleto-raumenų sistemos ligos. Jas, kaip ir kitas progresuojančias ligas, būtina kuo skubiau gydyti, bet dar geriau stengtis jų išvengti. To galima pasiekti nuo mažens sportuojant ir mokantis taisyklingos laikysenos. Klaipėdos m. visuomenės sveikatos biuras vis daugiau dėmesio skiria mokinių fizinio aktyvumo skatinimui bei siekia, kad bent sunkios kuprinės negadintų mokinių laikysenos. Kasmet visose uostamiesčio mokyklose vyksta renginiai, kurių metu mokiniams ir jų tėvams primenama, kad kuprinė turi sverti ne daugiau kaip 10–15 proc. vaiko svorio.
Iš kvėpavimo sistemos sutrikimų galima būtų išskirti vazomotorinį alerginį rinitą (49 proc. visų šios sistemos atvejų). Vazomotorinis rinitas – tai sutrikimas, pasireiškiantis lėtiniu nosies gleivinės paburkimu. Šis sutrikimas dažnai sukelia ir alerginį rinitą. Gleivinės paburkimą gali sukelti atmosferos slėgio, temperatūros ir oro drėgnumo svyravimai, kvapai, dūmai, vaistiniai preparatai, emociniai išgyvenimai. Taigi ši mokinių liga yra dažna ir ja vis daugiau žmonių serga ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje 3 proc. visų mokinių turi antsvorį, o 1 proc. yra nutukę. Iš jų didesnę dalį sudaro berniukai.
2,6 proc. mokinių nustatytas neharmoningas augimas; didžiąją jų dalį sudaro 5–12 klasių mokiniai.
Iš viso parengiamajai ir specialiajai fizinio ugdymo grupėms priskiriama 21,9 proc. mokinių. Daugiausia jų yra 9–12 klasėse.
2009 m. 6,7 proc. mokinių sveikatos liko nepasitikrinę. Dalyje pažymų (7 proc.) mokinių sveikata įvertinta nevisiškai ir (ar) gydytojų išvados nepateiktos. Pasak visuomenės sveikatos specialistų, ir tėvai, ir medikai turėtų daugiau dėmesio kreipti į profilaktinį vaikų sveikatos patikrinimą. Atsižvelgiant į gydytojų rekomendacijas mokiniams turi būti parenkamas tinkamas fizinis krūvis, įmanoma išvengti nelaimingų atsitikimų ar netgi mirties atvejų.
Tenkešas 2010-03-14 23:40
Šita problema yra ne tik Klaipėdoje, bet ir visoje Lietuvoje. Sovietmečiu sveikas buvo kas...