Naujienos
Napoleonas. Topham Picturepoint/ Scanpix nuotr.
Vargiai rastume žmogų, visiškai neturintį kompleksų. Jie gali daryti didelę įtaką žmogaus elgesiui, kartais užvaldyti jo sąmonę. Kiekvienas žmogus yra unikalus, tad ir kompleksai yra labai individualūs. Tačiau psichoanalitikai išskiria kompleksus, kurie dažniausiai kankina žmoniją.
Visuomenėje įprasta manyti, kad kompleksai yra blogai. Iš dalies taip, tačiau kartu tai ir saugiklis nuo per didelio savęs vertinimo. Įveikus kompleksus, galima vertinti savo psichologinę būseną.
Napoleono kompleksas
Garsusis imperatorius nebuvo toks jau mažaūgis, kaip įprasta manyti. Iš įvairių šaltinių galima spręsti, kad jo ūgis buvo 162-167 cm. Vis dėlto būtent jį pasirinko XX a. pr. psichologas Alfredas Adleris, kuris tyrinėjo neva didesnį mažaūgių vyrų agresyvumą. Pats A.Adleris Napoleono kompleksu pavadinto reiškinio ištirti nespėjo - jo darbą pratęsė kiti. Po 50 metų bandymų, tyrimų ir testų vis dėlto buvo prieita prie išvados, kad ūgis ir agresija niekaip nesusiję. Nepaisant to, iki šiol gaji nuomonė, kad kuo mažesnio ūgio vyras, tuo aktyviau jis kėsinasi užkariauti visą pasaulį.
Edipo kompleksas
Edipas - kelių antikos mitų herojus. Jo gyvenimas susiklostė gana nesėkmingai. Dar kūdikis atskirtas nuo tėvų, užaugęs grįžo į gimtąjį miestą, atsitiktinai užmušė savo tėvą ir paėmė į žmonas motiną. Sužinojęs tiesą išsidūrė akis ir pasitraukė į savanorišką tremtį.
Edipo vardu Zigmundas Froidas pavadino visą kompleksų sistemą, susijusią su meile motinai ir pavydu tėvui. Visi berniukai patiria ką nors panašaus, o liekamųjų požymių psichologai įžiūri ir suaugusių vyrų gyvenime. Pavyzdžiui, siekis būti pagirtam valdžią turinčio ar aukštesnę socialinę padėtį užimančio vyro. Tai vienas iš Edipo komplekso požymių - nesąmoningas kaltės prieš tėvą jausmas. Juk sūnus tėvą traktuoja kaip varžovą, kurį širdies gilumoje trokšta pašalinti, todėl “tėvo” - aukštesnį statusą turinčio vyro - pagyrimas suvokiamas kaip “nuodėmės” atleidimas.
Donžuano kompleksas
Žymusis ispanas gundytojas pasižymėjo ne tik daugybe meilės ryšių. Išskirtinė jo ypatybė - sprukti iškart po sugundymo. Gavęs tai, ko siekė, jis tučtuojau dingdavo, dar nespėjęs pranešti damai, kad jie “išsiskiria kaip jūroje laivai”.
Donžuano kompleksą psichologai laiko rimtu seksualiniu sutrikimu. Nelaimingasis donžuanas priverstas sprukti iš nuodėmės guolio kuo greičiau, kad tik neišgirstų, kaip ji pasako: “Nejaugi dėl šito aš paaukojau savo garbę ir dar buvau priversta tris naktis iš eilės klausytis tavo siaubingų serenadų?!” Visišką kokybės nebuvimą vargšelis priverstas maskuoti nesaikinga kiekybe - siekti moters donžuanui kur kas paprasčiau ir saugiau negu ją turėti.
Kvazimodo kompleksas
Pamenate Viktoro Hugo romano herojų? Tokį dvasingą ir tokį baisų pažiūrėti... Vadinamasis Kvazimodo kompleksas dažniausiai, deja, žymi visiškai atvirkščią dalyką: nepriekaištingos išvaizdos asmuo turi didelių psichologinių problemų būtent dėl... išvaizdos. Jie baidosi veidrodžių, negali žiūrėti į savo atvaizdus, o mazochistiškai apžiūrinėjančius kokią riebalinę raukšlelę ar iškilusį spuogą juos gali ištikti isterijos priepuolis. 2 psl. >
Straipsnis komentarų neturi.
Komentuok portalo balsas.lt straipsnius, parašyk daugiausiai komentarų ir laimėk leidyklų įsteigtus prizus kiekvieną savaitę.