Naujienos
Vis daugiau parduotuvių išsikelia iš miesto centro, o patalpų savininkai savo turtą išnuomoja pigiau arba ryžtasi jį parduoti. A.Repšio nuotr.
Prie tuštėjančio miesto centro ir čia mažėjančio parduotuvių populiarumo prisidėjo ne tik sunkmetis, sumažinęs panevėžiečių perkamąją galią, bet ir didieji prekybos centrai, prieš dešimtmetį privilioję didelę dalį pirkėjų ir tapę miesto centre įsikūrusių parduotuvėlių konkurentais.
Ne ką mažesnę meškos paslaugą padarė ir kitų prekybos gigantų atsiradimas vakarinėje miesto dalyje, kurią dabar teisėtai galima vadinti prekybininkų rajonu. Visos šios aplinkybės lėmė, kad miesto centras vis labiau apleidžiamas, o parduotuvės persikelia į didžiuosius prekybos centrus.
Jau dabar kai kuriose buvusiose prestižinėse parduotuvėse prekiaujama dėvėtais drabužiais. Vienos tokios parduotuvės Vasario 16-osios gatvėje savininkas „Sekundei“ teigė, kad prekiauti dėvėtais rūbais miesto centre šiais laikais apsimoka.
„Šiuo metu centre verta dirbti, nes žmonės naujų rūbų neįperka. Sakykite ką norite, o dėvėti drabužiai vis tiek pigesni. Be to, ir nuomos kainos visai kitokios, nei buvo prieš pusę metų. Anksčiau išsinuomoti patalpas centre buvo brangu, niekas nenorėjo centro, bet dabar tai įmanoma, nors sutartys nėra ilgalaikės. Visi mano, kad po poros metų bus pagerėjimas“, – pasakojo parduotuvės savininkas Darius Sereika.
Verslininkas sakė, kad patalpas parduotuvei išsinuomojo maždaug metams. Neilga nuomos sutartis sudaryta todėl, jog patalpų savininkai tikisi, kad netolimoje ateityje situacija pasikeis ir nekilnojamąjį turtą pavyks išnuomoti brangiau.
Mažėja srautai
D.Sereikos duomenimis, nekilnojamojo turto kainos miesto centre krito mažiausiai trisdešimt procentų, tačiau tokia situacija ne vien centre – ji panaši visame mieste.
„Pasižiūrėkite, kas dedasi mieste, pilna nuomojamų patalpų, daugelis išsikrausto. Krito nuomos kainos, darbuotojų algos nebe tokios didelės kaip prieš pusantrų ar dvejus metus. Geriausia vieta miegamieji rajonai, tačiau jei vieta judri, joje taip pat apsimoka dirbti“, – pasakojo D.Sereika.
Parduotuvės uždaromos ir netoli miesto centrinio turgaus esančioje parduotuvių alėjoje, miestiečių vadinamoje „sasyskoje“. Čia neseniai duris užvėrė ir „Lėvens“ valdoma „Imitz“ prekinio ženklo parduotuvė. Bendrovės rinkodaros direktorius Rimantas Vencevičius teigia, kad parduotuvės uždarymas nėra susijęs su sunkmečiu.
„Optimizuojam savo veiklą. Keitėsi parduotuvės struktūra. Parduotuvė lieka miesto centre, tačiau turėjome parduotuvę jaunimui, ją uždarome. Paliekame parduotuvės vieną prekinį ženklą, todėl turėti dvi parduotuves nėra tikslo. Lieka viena parduotuvė“, – teigė „Lėvens“ rinkodaros vadovas.
R.Vencevičius palaiko mintį, kad Panevėžio centras verslininkams nebėra patrauklus.
„Išeina parduotuvės iš centro todėl, kad čia nepakankami pirkėjų srautai. Jeigu parduotuvės klestėtų, niekas jų neuždarinėtų“, – teigė R.Vencevičius.
Nesutaria dėl kainų
Centro tuštėjimo tendencijas yra pastebėjusios ir Panevėžyje veikiančios nekilnojamojo turto bendrovės. „Oberhaus“ Panevėžio biuro vadovas Vilhelmantas Sereika teigia, kad tuštėjimas nėra bauginamas, nes tuščios patalpos nelieka be dėmesio. 2 psl. >
Ugne 2010-03-15 15:02
tai jau tikrai cia ne vien panevezyje taip yra,blogai kad didziosios parduotuves kaip sakant...