Naujienos
Ar mokomės tik dėl popierėlio? (Image source nuotr.)
Artėja egzaminų karštinė. Abiturientai yra raginami rinkti kokią nors aukštąją mokyklą. Juk svarbiausia išsilavinimas. O ką daryti jaunuoliui, kuris nežino, kokias studijas jam geriausia rinktis? Stoti bet kur?
Vien tik dėl to, jog gautų aukštojo mokslo diplomą? O gal metus laiko viską apgalvoti ir nestoti niekur? Aukštųjų mokyklų pasirinkimas yra labai didelis? Kaip susigaudyti jų gausoje? Galbūt rinktis studijas užsienyje?
Įvairiose sostinės mokyklose atlikta apklausa kiek nustebino. Nuomonių apie studijas užsienyje ir Lietuvoje yra daug ir labai įvairių. Abiturientai stebino savo įžvalgiu mąstymu.
Martyna L.
„Aš planuoju išvykti iš Lietuvos ir metus laiko padirbėti užsienyje. Noriu atrasti save ir suvokti, ko iš tikrųjų noriu iš savo gyvenimo. Mąstau netgi apie studijas užsienyje. Norėčiau studijuoti ekonomiką arba matematiką. Žodžiu, esu itin gabi tiksliesiems mokslams. Lietuvoje aukštojo mokslo sistema yra labai prasta. Vilniaus universitetas nepatenka į geriausiųjų pasaulio aukštųjų mokyklų šimtuką. Kodėl turėčiau mokytis tokioje prastoje institucijoje? Aš verta geresnių studijų.“ – svarstė mergina.
Laima G.
„Noriu stoti į Vilniaus universitetą. Manau, tai geriausia aukštoji mokykla Lietuvoje. Norėčiau studijuoti teisę. Tai labai perspektyvi specialybė. Teisininkų visada reikia ir jiems niekada netrūksta darbo. Man įdomu viskas, kas yra susiję su teisiniais dalykais. Mano abu tėvai yra advokatai. Noriu sekti jų pėdomis. Jie abu studijavo Vilniaus universitete. Būsiu teisininkė ir stengsiuosi dirbti sąžiningai. Dabartinė teisėsaugos sistema Lietuvoje man labai liūdina. Norėčiau joje daug ką pakeisti. Taip ir padarysiu!“ – džiugiai kalbėjo mergina.
Kristina T.
„Noriu studijuoti Vilniaus kolegijoje. Manau, šiais laikais teorinės žinios yra menkas dalykas. Reikia praktinių įgūdžių. Kam „kalti“ tą nereikalingą teoriją? Juk darbe to neprireiks! Norėčiau studijuoti buhalterinę apskaitą. Mane visada traukė skaičiukai. Buhalterės yra visada reikalingos ir joms jokių krizių nebūna.“ – teigė Kristina.
Tomas R.
„Aš nieko negalvoju ir neplanuoju. Bus taip, kaip bus. Žinau, kad tikrai studijuosiu kokioje nors aukštojoje mokykloje. Mokausi labai gerai. Sekasi visi dalykai. Pasirinkimas labai platus. Galbūt norėčiau studijuoti chemiją arba fiziką. Mane „veža“ tikslieji mokslai. Man visiškai nesvarbu ateities perspektyvos. Svarbu, kad būtų įdomu. Juk vistiek dauguma žmonių nedirba pagal savo įgytą profesiją. Gyvenime juk svarbiausia savęs įprasminimas. Kas iš to, jei aš norėdamas studijuoti chemiją, pasirinkčiau lietuvių filologijos studijas? Kam nuo to būtų geriau? Darbdaviui? Ar man?“ – svarstė Tomas.
Giedrius F.
„Aš noriu studijuoti dailės akademijoje. Man labai patinka piešti. Dailės mokytoja sako, jog mano piešimo įgūdžiai yra labai geri. Tėvai tam prieštarauja. Sako, jog tai yra labai neperspektyvi specialybė. Bet aš taip noriu studijuoti dailę! Nežinau, kaip man derėtų elgtis. Manau, tėvų neklausysiu. Juk tai mano gyvenimas! Mano tėvai yra abu medikai. Jie labai nori, kad studijuočiau mediciną. Aš nekenčiu jos! Labai nelaukiu abitūros egzaminų. Kiekvieną dieną vis galvoju, kaip man reiks pasielgti. Blogiausia, jog man tiek chemija, tiek biologija labai sekasi. Tėvai galvoja, jog būtent medicina ir yra mano pašaukimas. O aš jos taip nekenčiu!“ – pyko vaikinas. 2 psl. >
Dr. Satan 2010-03-25 19:07
Abiturientai gauna pernelyg mažai informacijos. Va, aš pats įstojau į KU dailę , jau antrą...
Itekis 2010-03-19 14:33
Joa pabaiges 12 as irgi buvau pilnas minciu ir entuziazmo , istojau atrodo i patinkancia...
pf 2010-03-18 18:49
Kvailas straipsnis. Ir išvados kokios? Atrodo, kad čia viskas išgalvota...
benamis 2010-03-15 20:28
O abiturientų pasisakymus patys kūrėte?