Naujienos
Mama su dukromis (Scanpix)
Kelionės moterims apie moteris? „The Guardian“ žurnalistė Viv Groskop siūlo kelis maršrutus nusiteikusiems pasekti iškilių moterų pėdsakais.
Nepaisant visų mano pastangų, trijų metų dukrelė Vera nesijaučia itin laiminga būdama mergaite. Tiesa pasakius, paveikta šešiamečio broliuko ji nuolat bamba „mergaitės yra nuobodžios! Noriu daryti tai, ką daro berniukai“ Ir aš ją puikia suprantu. Jos brolio gyvenimas pilnas „Žvaigždžių karų“, piratų, futbolo bei kitų aktyvių žaidimų. Verai telieka „Hello Kitty“. Akivaizdu – tuo ji nei kiek nepatenkinta. „Mama, aš ne mergaitė, aš – berniukas. Mano vardas Peteris“, - pareiškė neseniai.
Tačiau aš ją tikinu, jog būti mergaite – smagu. Pažymėtini daugybė moterų pasiekimų Kaip tai įrodyti? Mūsų gimtajame mieste, Londone, nėra daugybės ženklų, liudijančių moterų nuveiktus darbus. Parlamento aikštėje yra šešios vyrų statulos ir nei vienos – moterų. Naujausias moteriai skirtas monumentas – aktorės Dianos Dors statula Swindone. Man patinka Diana Dors, bet vis dėlto, tai – patetiška.
Nesiruošiau Veros vežti į Swindoną, tačiau man patiko idėja parodyti jai moterų pėdsaką Londono gatvėse. Taip mes išsiruošėme į pirmąją moterų piligriminę kelionę. Motiniškas instinktas man šnabždėjo: „vargšas vaikas...“, bet aš žinojau kaip pakišti šią idėją: „Ar norėtum pasivaikščioti ir pažiūrėti, ką nuveikė žymios mūsų miesto ponios, o tada suvalgyti pyragaičių?“.
„Taip, - atsakė ji rimta veido išraiška – norėčiau pyragaičių“. Taigi, mes išsiruošėme į tris valandas truksiančią kelionę. Rachel Kolsky, Londono gidė, rengia turus moterims nuo 2005-ųjų. „Taip mes atveriame žmonių akis ir jie pastebi netokią matomą miesto istoriją“, - pasakoja ji.
Kelionė prasideda prie Karališkosios Londono ligoninės kur R. Kolsky papasakoja apie Eva Luckes, žinoma ligoninės globėją prisidėjusią prie šiltinės epidemijos sustabdymo. Ligoninės vidiniame kieme – didelė karalienės Viktorijos statula. „Pažiūrėk, Vera, kokia stipri ir išdidi moteris“, - sakau. „ Tu pažadėjai pyragaitį. Man šalta“, - atsako mažoji ir pradeda verkti. Taigi, turas baigtas. Tai – R. Kolsky turų problema – moterų pėdsakų ieškoma LABAI giliai. Įdomu suaugusiajam, bet ne vaikui.
Tačiau tai neatbaido manęs nuo šios minties ir pakeliui namo planuoju tolimesnes keliones. Didžiojoje Britanijoje galima sekti Virginijos Woolf ir Jane Austen, bei seserų Bronte pėdsakais. Be to, yra ir Gertrude Stein butas Paryžiuje, Rue de Fleurs 27. Šiuo metu namas, kuriame anksčiau nuolat pietaudavo Picasso ir kiti menininkai, yra privatus. Be to, Paryžiuje galima aplankyti ir Simone de Beauvoir kapą, Montparnasse kapinėse.
Niujorke yra Dorothy Parker takas, vedantis nuo jos gimtųjų namų iki jos darbo vietos ar Algonquin viešbučio, kur ji mėgdavo gurkšnoti kokteilius. Be to čia yra ir feministinių muziejų, pavyzdžiui, „Elizabeth A Sackler feministinio meno centras“. Galbūt jau dabar pradėsiu kaupti lėšų turui „Sylvia Plath Niujorke“, į kurį leistumėmės kuomet Verai sukaks 16. Apsistotume Barbizono viešbutyje, kuris kadaise buvo skirtas tik moterims, bei dėvėsime sukneles, priderintas prie mūsų rankinių ( taip darydavo Plath). Užkandžiautume netoli „Mademoiselle“ biurų Madisono avenių 575, kur S. Plath atliko praktiką. 2 psl. >
Mili 2010-03-16 09:32
Straipsnis apie žymias moteris ir tiek..
Valdas 2010-03-16 07:44
pavadinčiau taip, PAINIAI APIE PAINIAVĄ
2010-03-16 07:44
kam toks straipsnis, nieko nesusivokiau