Naujienos
Futbolas (AFP/Scanpix nuotr.)
Pirmoje straipsnių ciklo dalyje supažindinome skaitytojus su globalizacijos sąvoka, jos kiekybine ir kokybine prasme. Taip pat išdėstėme argumentus, kodėl mažosios valstybės turi globalizacijos procese ne mažiau galios nei didžiosios.
Pasaulio (ne)tvarka
Ar įmanoma sukurti naująją pasaulio tvarką – globalųjį futbolą, kurį žaisti būtų visiems malonu ir paprasta? Jeigu taip, tai kokie veiksniai turėtų nulemti tą pasaulio tvarką? Egidijus Vareikis tikina jų atradęs net kelis.
1. Pasaulio tvarka turi būti visiems ar bent daugumai priimtina – taisyklės, kurių naudingiau laikytis nei jas laužyti. Tarkim, kaip eismo taisyklės: galima rizikuoti viršyti greitį ar nepaisyti šviesoforo signalų, tačiau įvykus nelaimei nuostoliai bus dideli.
2. Tvarka turi užtikrinti globalų stabilumą, leidžiantį išsaugoti žmones ir jų išgyvenimą užtikrinančias sąlygas. Kad ir kaip nekęstume vieni kitų, teks susitarti dėl klimato kaitos, gėlo vandens ir dar daugelio kitų dalykų. Lyg vieno bendrabučio gyventojai, kurie riejasi dėl vietos bendroje virtuvėje, tačiau yra suinteresuoti, kad bendrabutis nesugriūtų.
3. Pasaulio tvarka turi būti „įperkama“, t. y. kad apsimokėtų ją įgyvendinti ir saugoti, o ne ieškoti alternatyvų. Jeigu taikai palaikyti reikia daugiau išteklių nei karui, tuomet karas tampa labai tikėtinas.
Tad reikia sukurti tai, kas atbaidytų nuo karo, pavyzdžiui, Europos integracijos pradžią. Vienas geriausių pavyzdžių – po Antrojo pasaulinio karo įkurta Ekonominė Europos bendrija – prancūzai įrodė vokiečiams, kad geriau ne kariauti, o prekiauti.
4. Tvarka turi būti savaip komfortiška, suderinama su įprastu gyvenimo būdu, papročiais ir įpročiais. Tokia, kad atrodytų, jog taip ir turi būti.
Šiandien visai neatsitiktinai daug kalbama apie kultūrų ir civilizacijų konfliktus, apie neva artimiausiais dešimtmečiais mus kankinsiantį kultūrinį nesuderinamumą. Kaip tik šioje vietoje ir teks apsispręsti – ar taika garantuos ramų gyvenimą be stresų?
5. Paskutinysis veiksnys – naujoji pasaulio tvarka turi būti morali. Taikus gyvenimas – tai ne šiaip sau ramybė. Ramybė turi būti pasiekta nieko neišdavus ir nepabėgus nuo svarbiausių problemų.
Kas geriau – su Hitleriu sutarti ar kovoti? Sutarti pigiau, bet amoralu, o kova reikalauja aukų. Ar mums vis tiek, iš ko perkame naftą ir pigesnes prekes – sukčiaus ar sąžiningo verslininko?
Galima klausti, ar apskritai pasaulio tvarka dabartinėmis globalizacijos sąlygomis gali egzistuoti?
Norėtųsi atsakyti „taip“, nors ir nėra iki galo aišku, kas yra ta visuotinai priimta norma. Iš esmės nėra jokio dokumento, kuris būtų pripažintas pasaulio konstitucija ar pagrindiniu įstatymu. Tarkim, pasaulio tvarka – dabartinė ir prieš tai buvusios – netenkina Afrikos, didesnės dalies Azijos ir Lotynų Amerikos. Kas tai yra – dar vienas nelaimingas atvejis laimingame euroatlantiniame pasaulyje ar nauja politikos realybė? Ką daryti? Imtis veiklos, priešintis? O gal prisitaikyti žinant, kad valdžios ir tvarkos monopolis galutinai nuspręstas? 2 psl. >
Straipsnis komentarų neturi.
Komentuok portalo balsas.lt straipsnius, parašyk daugiausiai komentarų ir laimėk leidyklų įsteigtus prizus kiekvieną savaitę.