Jeigu G.Kirkilas teigia, kad nuoširdžiai džiaugiasi užsimezgusia polemika, tai manau, kad neužilgo jį nuoširdžiai ši polemika turėtų nervinti :). Tiesa, aš vis tiek patiriu keistą įspūdį, ne tik kad su manimi viešai diskutuoja pats G.Kirkilas, bet kad apskritai egzistuoja Lietuvoje socialdemokratas, kuris kalba realiomis datomis ir skaičiais, o ne vien, į žmonių tamsumą ir emocijas nutaikytomis, nieko realiai nepasakančiomis frazėmis: “dėl visko visada kalti konservatoriai”, “A.Kubilius yra durnas” ir “reikia veidu atsisukti į paprastą žmogų”. Čia buvo komplimentas p.G.Kirkilui.
Pirmiausiai noriu dar kartą grįžti prie G.Nausėdos bankininkystės. Nors prižadėjau nesiginčyti dėl bankininko apibrėžimo (mačiau įdomesnių temų), man vis tiek rėžia akį pastovus priminimas. Sutinku, kad kažkur vienkiemyje, už svirno keliems pagyvenusiems giminaičiams pasakyti “bankininkas G.Nausėda” gal ir atleistina, bet rimtų vyrų diskusijoje pastoviu šios sąvokos manipuliavimu tiktų nepiktnaudžiauti. Mano nuomone, labiau tinka pavadinti, pvz., R.Valatką “spaudos oligarchu” (beje, irgi sąžiningiau būtų, jeigu jis oficialiai užsivilktų soclibo ar socdemo švarkelį), negu G.Nausėdą “bankininku”. O dėl to, kad G.Nausėda per mažai gina A.Kubiliaus Vyriausybės politiką, tai yra ir kitas paaiškinimas, ne vien sąžiningumo stoka: galbūt, apžvalgos tikrai nepriklausomos, o galbūt, bankus žymiai mažiau tenkina A.Kubiliaus Vyriausybės politika?
Dabar eikime prie kitų, mano nuomone, nesutapimų.
Apkaltinti opoziciją, kad ji 2007 m. pabaigoje priėmė 7.5 mlrd.Lt papildomų biudžeto išlaidų, tai yra vienas įsimintiniausių mano kada matytų propagandinių manevrų: kaip būnant valdžioje, pateikti žmonių nusivylimo sąskaitas opozicijai ir į rinkimus ateiti kaip... alternatyva nesėkmingai savo ligšiolinei politikai.
Neatmetant opozicijos atsakomybės už savo veiksmus (dėl ko iš dalies sutinku su p.G.Kirkilu), aš galiu iš atminties pacituoti kelis atsakymus šia tema: “nesuprantu, kodėl G.Kirkilas tada neatsistatydino” (A.Sakalas), “G.Kirkilas visiškai nevaldė situacijos” (K.Glaveckas), “nesimatė rimto ir argumentuoto pasipriešinimo išlaidų didinimui iš G.Kirkilo Vyriausybės pusės” (A.Kubilius), ir žinoma, smagiausia cituoti save – “o tai kas priėmė likusius 30 mlrd.Lt (tais metais valstybės biudžetas + “Sodra” = apie 38 mlrd.Lt)?”. Turėčiau, netgi dar 2 klausimus: “kodėl opozicija turėjo stengtis įsiteikinėti žmonėms, jeigu visi nuopelnai už geresnį žmonių gyvenimą politikos praktikoje automatiškai atitenka valdantiesiems?” ir “jeigu būnant valdžioje, už LSDP svarbiausius sprendimus priima opozicija, tai ar nederėjo išvis socdemams nusiimti nuo dalyvavimo 2008 m. Seimo rinkimuose? Kokia prasmė iš jų (valdžioje LSDP, ar ne?), jeigu vis tiek sprendimus daro konservai?”.
Buvo tada dar išankstinių rinkimų iniciatyva. Smagiausia, kad ją “numuilino” būtent socdemai su paaiškinimu “mes prieš pusmetį siūlėme” (toks pasiūlymas, kad už jį balsavo gal tik trečdalis socialdemokratų, o kitos frakcijos net nespėjo susigaudyti – kas vyksta). O paskutinį variantą ką tik pasufleravo pats G.Kirkilas parašydamas, kad 2009 m. galima buvo A.Kubiliui dirbti pagal 1 dvyliktąją ankstesniojo biudžeto. Vienintelis patikslinimas, kad šitaip galima buvo dirbti (tempti) 2008 metais. 2 psl. >
Naujienos






















Straipsnis komentarų neturi.
Komentuok portalo balsas.lt straipsnius, parašyk daugiausiai komentarų ir laimėk leidyklų įsteigtus prizus kiekvieną savaitę.