Naujienos
Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Blogėjanti šalies ekonominė socialinė padėtis kelia nusivylimą valdančiųjų partijų gebėjimais valdyti valstybę. Trys Seimo opozicinės politinės partijos pateikė visuomenei alternatyvią „naujosios daugumos“ Vyriausybės programą „Plačioji koalicija“ ir pakvietė prisijungti kitų politinių jėgų atstovus, kurių netenkina dabartinės Vyriausybės vykdoma politika.
Peržiūrėjus pristatytą dokumentą galima pastebėti tam tikras tendencijas. Matosi noras grąžinti PVM lengvatas, taip pat kai kuriems maisto produktams, kuo, matyt, suinteresuota Darbo partija, peržiūrėti akcizų mokesčių dydžius, kuriais nepatenkintos kai kurios interesų grupės. Nors programa gana plati, apima visas pagrindines sritis, tačiau gana deklaratyvi ir savo esme mažai skiriasi nuo panašiais lozungais pasižyminčios dabartinės Vyriausybės programos.
Mokesčių sistemos kaitaliojimas nei verslui, nei gyventojams nieko gero neduoda, galbūt išskyrus mokesčių aiškintojus, kuriems tokiais atvejais darbo netrūksta. Pridėtinės vertės mokesčio mažinimas mūsų sąlygomis vartojimo kainų nemažina, tai seniai aišku visiems rinkos dalyviams ir tą jau gana senokai konstatavo ir valstybės kontrolė. Panašiai ir su akcizais. Tad kuriam gyventojų sluoksniui ruošiamasi gerinti gyvenimą?
Geras sprendimas būtų grąžinti sumažintus pensijų dydžius – tai gerokai padidintų vidinį vartojimą, tačiau tuo pačiu reikštų biudžeto lėšų perskirstymą, atimant lėšas iš jau numatyto finansavimo. Įvertinant būsimos koalicijos margumą bei besikryžiuojančius interesus, vargu ar galima to tikėtis.
Nieko nekalbama apie vieną iš pagrindinių mokesčių – pelno mokestį. Įvertinus dabar galiojančias pelno mokesčio lengvatas naujų technologijų įsigijimui ir biudžeto deficito dydį, būtų tikslinga siūlyti pelno mokesčio tarifą grąžinti į buvusį lygį, neliečiant smulkių įmonių. Dabartinės Vyriausybės pozicija dėl šio mokesčio suprantama – Vyriausybė dešinioji, todėl atitinkamai gina turtingesniųjų interesus, tačiau naujojoje daugumoje dominuotų taip vadinami kairieji, kurie turėtų elgtis priešingai.
Programoje nieko nekalbama apie valstybės finansinį stabilumą, apie sąlygų kuo greitesniam euro įvedimui sudarymą. Dauguma euro įvedimo priešininkų regis jau suprato, kad prisijungimas prie euro zonos tai strateginis Lietuvos valstybės siekis, sudarantis prielaidą Lietuvai tapti turtingų Europos valstybių klubo nare su visomis atsirandančiomis finansinėmis garantijomis bei investicinėmis galimybėmis. Kyla klausimas – ar tai daroma iš nesuvokimo, ar tai tikslinis dabartinės opozicijos veikimas, paliekant Lietuvą kapanotis euro zonos užribyje.
Programoje “Plačioji koalicija“ akcentuojami pirmaeiliai veiksmai, kurių reikėtų imtis skubiai gerinant dabartinę blogą ekonominę socialinę Lietuvos žmonių padėtį. Kaip viena iš pagrindinių priemonių minimas darbo vietų kūrimo skatinimas. Deja, tik skatinti, esant dabartiniam nedarbo lygiui, jau maža – reikia jas kurti ir tai turėtų daryti valstybinės institucijos, kurios tam tikslui turi visas finansines galimybes. To programoje nėra. 2 psl. >
xx 2010-03-16 15:59
Teisingai pastebėjo straipsnio autorius, kad socialdemokratai savo programoje beveik tą pati...
Vias 2010-03-16 09:51
nieko iš jų nebus, nėra ko burnos aušinti
Tranas 2010-03-16 09:50
na va, ir programa kuria taip didžiuojasi turį opozicionieriai, nekokia