Sveikinimo D. Grybauskaitė mintinai nesimokė? (Valdo Kopūsto nuotr.)
Švenčiant Nepriklausomybės atstatymo Akto dvidešimtmetį, šalia pakilių nuotaikų būta ir nesusipratimų, nusivylimo deklaracijų, politinio įniršio, mėginimų krautis politinį kapitalą bei paniekos demonstravimo. Visus vienyti turinti šventė kai kam tapo papildomu dirgikliu.
Socialdemokratų pretenzijos
Artėjant sukakčiai, Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) ūmai ėmė kovoti už Lietuvos komunistų partijos (LKP), iš kurios pati mutavo iki dabartinės būklės, teises į Nepriklausomybės iškovotojos laurus. Likus kelioms dienoms iki šventės, LSDP vadovybė dar svarstė – kuri data jai svarbesnė: Kovo 11-oji ar vasario 7-oji. Mat 1990-aisiais, vasario 7 d., sovietinė Aukščiausioji Taryba (AT)paskelbė likviduojanti Ribentropo-Molotovo pakto padarinius Lietuvai. AT- okupacinės administracijos organas - nebuvo realiai niekieno rinktas. Jo deputatai buvo atrinkti sovietų okupacinės administracijos kontrolę vykdžiusios LKP vadovybės. Pirmi demokratiniai rinkimai įvyko tik 1990 m. vasario 25 d. ir baigėsi triuškinančiu LKP pralaimėjimu nepriklausomybės siekusiam Sąjūdžiui. Taip nutiko nepaisant parodomojo, anot teisininkų – nereikšmingo, vasario 7 d. nutarimo ir nepaisant to, jog kompartijos vadovybė laiku susigaudė bei organizavo atsiskyrimą nuo sovietų komunistų partijos.
Apsisprendę neboikotuoti Kovo 11-osios dvidešimtmečio iškilmių socialdemokratai visgi pasistengė sujaukti jo formatą, paskutiniu momentu pareikalavę, jog, kitaip nei numatė renginio reglamentas, būtų perskaitytas buvusio LKP Centro komiteto pirmojo sekretoriaus, vėliau Lietuvos prezidento ir premjero Algirdo Mykolo Brazausko laiškas. Pats politikas sirgo ir į iškilmes atvykti negalėjo. Kuomet taip nebuvo padaryta, kai kurie LSDP politikai ėmė griausmingai piktintis, neva dešinieji savinasi šventę, kurią prieš kelias dienas patys dar nebuvo apsisprendę švęsti.
Kviesti, atvykę ir neatvykę
Sukakties minėjimas pratęsė ir aršias diskusijas apie valstybės užsienio politiką.
Jau artėjant jubiliejui, daug ginčų sukėlė prezidentės Dalios Grybauskaitės demonstratyvus kvietimas atvykti Rusijos prezidentui Dmitrijui Medvedevui, apie kurį paskelbta minint Sausio 13-osios – sovietų surengtų laisvės gynėjų žudynių – datą. D. Medvedevas neatvyko, o politikos komentatoriai nesutaria – ar tai buvęs genialus diplomatinis D. Grybauskaitė žingsnis, išvengiant kvietimo dalyvauti sovietų pergalės prieš nacistinę Vokietiją jubiliejuje Maskvoje, ar tiesiog nelabai vykęs mėginimas įrodyti, jog santykiai su Rusija gerėja.
Be D. Medvedevo neatvyko ir ir Baltarusijos diktatorius Aleksandras Lukašenka, kuris buvo pakviestas dar keistesniu būdu – likus vos kelioms dienoms, prieš tai viešai pareiškiant, kad jis turėsiąs atlikti „namų darbus“. Rusija į Lietuvą atsiuntė net ne užsienio reikalų ministrą ar Dūmos vadovą, o transporto reikalų ministrą. 2 psl. >
Naujienos






















Nurchaci 2010-03-18 11:30
Nesąmonės. Pagal tamstos logiką ir vasario šešioliktos nereikia švęsti, nes tuomet...
Nurchaci 2010-03-18 11:25
Menkysta buvo ir KGB informatorius Adamkus, bet šita panelė - dar menkesnė. Ką gi jinai...
Tomas Čyvas Vytautui 2010-03-18 08:25
Anas atsakymas buvo ne mano, bet Jums pasakysiu asmeniškai. Pats arba apsimetate, arba esate...
Vytautas.Atsakymas į atsakymą 2010-03-17 15:26
Deja, ponas Čyvai,vytautams apsimėtinėti nereikia:jie neparsiduoda,kaip save nuolat...