Šiandien, jeigu tik išsakoma kritika, kad nepriklausomoje Lietuvos valstybėje per 20 metų piliečiai ir tauta vis dar neturi jokios įtakos valdžiai, juo labiau tokios, kokią savo laiku turėjo Sąjūdis, tuoj matai, kaip nudžiunga dabartinė opozicija bei jos šalininkai ir pradedar reikšti nepasitenkinimą dabartinės valdančiosios koalicijos atstovai ir jų rėmėjai. Bet juk kalbama ne tik apie šią dieną ir apie šią valdžią, o apie valstybę, kuri atkurta, tautos Sąjūdžio išdavoje egzistuoja jau 20 metų, bet per visus tuos metus nedaug kas padaryta, kad Lietuvos gyventojai jaustųsi čia šeimininkais, žinotų, kad čia yra gerbiama tauta su jos istorija, kultūra, tradicijomis bei piliečių teisės ir įstatymai, kaip parašyta Lietuvos Konstitucijoje.
Priekaištų šiai valdžiai galima būtų pasakyti tik dėl to, kad po laimėtų rinkimų ji, išskyrus LEO LT panaikinimą nieko daugiau nepadarė. Tik nuolat kalba apie savo nuopelnus, kad valstybės neištiko finansinė krizė ir būsimas reformas valstybėje, kurių nelabai ir matosi. O jeigu ir užsimojo kažką padaryti sveikatos apsaugoje ar švietimo srityje, tai šie žingsniai kelia daug abejonių. Visa kita gali likti tik kalbos, jeigu ši Vyriausybė bus pakeista, nes opozicija vis labiau rodo savo vienijimosi ženklus ir parengė bendrą veiksmų programą. Tada jau tektų apgailestauti, kad neįvykdyta tai, kas gražiai surašyta dabartinių valdančiųjų partijų programose, nes laiko valdžioje turėta daugiau nei metus. Bet, matyt, bent jau iki šiol trūko ir politinės valios.
Žinoma, kalbant apie konservatorių partijos indėlį į Lietuvos politinį gyvenimą dar reikėtų prisiminti keturis metus, kai jie buvo valdžioje, užbaigdami XX amžių, nor šios partijos politikai dabar tvirtina kad už premjerų konservatorių Gedimino Vagnoriaus ir Rolando Pakso valdymą jie atsakomybės neneša, nes anie išdavė jų pasitikėjimą. Deja, Lietuvos politikoje yra taip, kad tu gali ateiti nusiteikęs padaryti kažką gero, paremti kažkokį asmenį ir jo idėjas, o vėliau jis, o ne tu atlieka veiksmus , kurie išduoda jūsų ankstesnius sumanymus ir bendrą pasitikėjimą ir tada jau nesinori prisiimti atsakomybės už tai, ką jis padarė. Tokį jausmą yra pajutęs ne vienas žmogus atsidūręs Lietuvos politikoje, po kurio į tą pusę nesinori ilgai žiūrėti.
Neabejoju, kad tai pajuto ne vienas konservatorių ar socialdemokratų partijos narys, įskaitant tada, kai pastaroji partija dar vadinosi Lietuvos Demokratine darbo partija, tačiau, nepaisant akcento jos pavadinime į darbo žmogų ir demokratiją, davė pradžią oligarchijos gimimui Lietuvoje ir padėjo korumpuoto politinio gyvenimo pamatus. Tada ir atsirado posakis: vsio zakonno, išsakytas tuometinio partijos, o vėliau šalies vadovo lūpomis, kuris reiškė tik viena: kai savi vagia, viskas yra teisinga. Tuo laiku priimti įstatymai, atvėrę kelius prichvatizacijai, o vienetines bylas, kur įsimaišė to meto vadovybei artimi asmenys numarino senatis ir niekas nepasidomėjo, kur dingo EBSW turtai, kurie nutekėjo, matyt, ir į to meto valdžios kišenes. 2 psl. >
Naujienos






















Kalašnikovo Tiesa 2010-03-20 15:14
Na , Alvydai, vėl pašnekėjot apie nieką ir tiek. Nesuprantu kam skiriami tokie straipsniai....
testas 2010-03-18 11:32
estas
Mauras 2010-03-18 00:34
ponai revoliucionieriai, gal pasižiūrim dar kartą filmuką - ko vis dėlto...
Viktoras 2010-03-17 21:52
Kubiliaus vizitas pas Putiną į Maskvą turėtų ikvėpti daugiau gyvybės