Naujienos
Reuters/Scanpix nuotr.
Kinijos ekonominis fenomenas pasaulį ne tik žavi, bet ir kelia daug mįslių. 1978 m. pabaigoje Deng Xiaopingo pradėtos reformos sėkmingai vykdomos daugiau kaip 30 metų, o jau beveik dvejus metus siaučianti krizė tik išryškino Azijos „tigro“ stiprybę. Žymiausi pasaulio ekonomistai ginčijasi, kur slypi komunistinio-kapitalistinio ūkio sėkmės paslaptys.
Kaip pernai lapkritį skelbė „Reuters“, remdamasi Kinijos konsultacijų agentūra „Hurun Report“ ir žurnalu „Forbes“, per krizės metus šalyje milijardierių pagausėjo nuo 101 iki 130. Kol kas Kiniją lenkia tik JAV, kuriose buvo 359 tokie turtuoliai. Rusijoje jų buvo vos 32, o milijardierių britų sumažėjo perpus. Apskritai 2009 m. pasaulyje tokių žmonių sumažėjo 23 proc. ir jų buvo 793. Tai mažiausias milijardierių skaičius nuo 2003 metų.
Ši tendencija nepalietė Kinijos, kur, beje, kas trečias kinų milijardierius yra Komunistų partijos narys. Tai neturėtų stebinti: jau gerą pusamžį valdanti KKP apėmusi visas gyvenimo sritis, taip pat ir ekonomiką bei verslą. Stebuklingais būdais ji ir šiais laikais išvengė sunkmečio. Pasaulio bankas birželį skelbė prognozes, kad Kinijos ekonomika 2009 m. išaugs 7,2 proc., o tuo pat metu – palyginimui – Rusijos ūkis smuktels 7,9 procento. Ir iš tiesų, šių metų pradžioje laikraštis „Renmin Ribao“ pranešė, kad pernai Kinijos bendrasis vidaus produktas (BVP) padidėjo 8,7 procento.
Vis dėlto, kaip šiomis dienomis rašo žurnalas „ABC“, Pekinas, nusprendęs per pastaruosius 30 metų Kiniją paversti antrąja ekonomiškai stipriausia pasaulio valstybe po JAV, vis dar tebėra 100-ojoje vietoje pagal BVP dydį vienam gyventojui ir rikiuojasi šalia Albanijos bei Jordanijos. Priežastis ne tik milijardinis Kinijos gyventojų skaičius. Prinstono universiteto profesorius ir 2008 m. Nobelio ekonomikos premijos laureatas Paulas Krugmanas savo skiltyje laikraštyje „The New York Times“ rašo, kad Kinija manipuliuoja savo valiutos rezervais, kurie didžiuliais tempais didėja. 2003 m. jie didėdavo po 10 mlrd. dolerių per mėnesį, o dabar – po 30 mlrd. dolerių ir sudaro 2,3 trilijono dolerių. Tarptautinis valiutos fondas (TVF) prognozuoja, kad 2010 m. Kinijos aktyvusis saldo viršys 450 mlrd. dolerių ir bus 10 kartų didesnis negu 2003-iaisiais. Pekinas parduoda juanius ir supirkinėja užsienio valiutą, daugiausia dolerius, taip skatindamas savo eksportą, bet tokius veiksmus P. Krugmanas vadina pinigų politikos iškraipymais, kenkiančiais ne tik juanio kursui, bet ir Amerikos ir viso pasaulio valiutų sistemai. Garsus ekonomistas tikina, kad dirbtinai palaikomas pigus juanis verčia Kiniją paklusti JAV finansų politikai.
Vašingtonas dar pernai pradėjo įtikinėti Pekiną keisti juanio taktiką. Barackas Obama praėjusią savaitę pareiškė, kad Kinija turi laikytis lankstesnės finansinės politikos, kuri padėtų „iš naujo subalansuoti“ pasaulio ekonomiką. Kviesdamas nutraukti valiutines manipuliacijas, JAV prezidentas patarė stiprinti Kinijos nacionalinį pinigą ekonominiais svertais. Dar vasario pradžioje patys kinų specialistai tvirtino, kad jau antrąjį šių metų ketvirtį juanis gali būti revalvuotas (sustiprintas) 5 procentais. Tačiau neseniai vykusioje Visos Kinijos liaudies atstovų susirinkimo (VKLAS) sesijoje premjeras Wen Jiabao atmetė raginimus peržiūrėti juanio kursą ir patarė „nepolitizuoti šio klausimo“ perkeliant vienų šalių problemas kitoms. 2 psl. >
Edas 2010-03-23 16:55
Įdomu kiek valdininkų tenka 1000 gyventojų Kinijoje ir kiek Lietuvoje? Gal šis santykis daug...
Biker 2010-03-22 21:15
Mums labai toli iki Kinu,juk Dabartine Kinija tai Honk-Kongas ir Taiwanis.O jei nemokate...
ne Juras 2010-03-17 11:45
Kokiam dar čia Jurui? Jei ima baimė , bėk slėptis į kopūstų lauką - panašios galvos...
hm 2010-03-17 10:25
Teisingai kinai daro, viską pradeda nuo pamatų, ne kaip rusai, negąsdina savo didybe, o...