Naujienos
Asmeninio albumo nuotr.
Lietuvoje 2009 metų gruodžio mėn atsirado dvi naujos politinės partijos: Algirdo Paleckio Socialistinis Liaudies Frontas (SLF) bei Kazimiros Prunksienės Lietuvos Liaudies Sąjūdis (LLS). Įdomu – ar šios partijos tikrai peržengs svarbiausius nusistovėjusius riboženklius?
Pats savaime naujų partijų įsiliejimas į Lietuvos politinę sistemą nėra kažkas labai naujo ir netikėto – prieš kiekvienus Seimo rinkimus Lietuvoje užregistruojamos 1-2 politinės partijos, kurių konkrečios socialinės, ekonominės ir geopolitinės nuostatos paprastai skendi miglose, užtat primygtinai brukami skiriamieji bruožai yra naujumas, šviežumas ir nedetalizuoti pokyčiai.
Iki šiol tokia viešųjų ryšių strategija nė sykio nepavedė – LR rinkėjai itin neatsparūs reklaminiams triukams, ir tokiu būdu kiekviename Seime vis daugiau frakcijų ir vis sudėtingesnės valdančiosios koalicijos. Realiai šie pokyčiai yra tik kosmetinio pobūdžio, nes tiek „naujos“, tiek „senos“ partijos realiai atstovauja tik stambiojo kapitalo interesams, skiriasi tik šakos ant kurių kabo politinių giesmininkų lesyklėlės. Nors kai kurie labiau prakutę maitintojai dėl viso pikto šeria po kelias partijas – monopolininkams bei oligarchams šios išlaidos gana juokingos, o pelnai grįžta tūkstančiais procentų.
Labai galimas dalykas, kad SLF ir LLS bandys eiti tuo pačiu jau ne sykį pramintu taku – parėkaus, kad „vagis ir kyšininkus pasodinsim“, ir lengvatikis vietinis balsuotojas vėl neatsispirs. Tačiau tam tikri indikatoriai rodo, kad šįsyk įmanoma ir kitokia įvykių eiga. Iki šiol visos naujai steigiamos partijos apsiribodavo savo abstraktaus naujumo ir kokios nors kovos su korupcija neįpareigojančiomis deklaracijomis, tačiau nė viena nedrįsdavo peržengti dviejų tabu: geopolitinio ir socialinio.
Geopolitinis tabu išreikštas tuo, kad negalima viešai deklaruoti prorusiškos orientacijos. Šitas tabu suponuoja gana šizofrenišką mūsų politinio elito būseną. Viešai visi turi pripažinti, kad Rusija yra mums nedraugiška valstybė, o jos kapitalas dažnai daro neigiamą įtaką Lietuvai. Realybėje praktiškai nė vienai partijai ar neformaliai įtakos grupuotei nepavyksta išvengti tamprių ryšių su įvairios kilmės rusišku kapitalu. Štai 2004-aisias prezidento Rolando Pakso apkaltos viena iš svarbių priežasčių buvo jo tamprus bendradarbiavimas su rusų verslininku Jurijumi Borisovu, siejamu su Rusijos karinės pramonės kompleksu. Tai leido vykdyti apkaltą su patriotiniais šūkiais, tokiu būdu sulaukiant didelio visuomenės palaikymo. Deja, greitai paaiškėjo, kad grupuotė, su patriotiniais šūkiais nuvertusi R. Paksą, yra iš esmės kontroliuojama „Gazprom“ emisarų.
Įdėmiai sekant po to pasipylusius žurnalistinius tyrimus, galime įsitikinti, kad beveik visos parlamentinės partijos turi neformalių ryšių su rusišku kapitalu – jei ne per dujininkus, tai per geležinkelininkus, elektrikus, bankininkus ir pan. Suprantama, neformalūs ryšiai šiuo atveju visada reiškia ir įsipareigojimus. Ryšius dažniausiai palaiko ne patys svarbiausi partijų atstovai, kad, skandalo atveju, būtų galima viską nurašyti konkrečių asmenų saviveiklai ir nuo jų atsiriboti. Bandymus teisintis, kad tos įmonės formaliai registruotos Lietuvoje, galime vertinti kaip naivius arba įžūlius (kiekvienas pasirenka pagal skonį). 2 psl. >
(papildyta 22.00)
bet bet bet 2010-03-18 22:27
na, tegul nepyksta, bet jis atrodo kaip tikras KIAULAKIS
Todėl 2010-03-18 12:28
O tu nusipirk žurnalą Stilius ir ten galėsi patenkinti savo gėjiškus polinkius.
Kodėl 2010-03-18 12:06
autoriaus tokia kiauliška pavardė ir fizionomija prašo plytos?
PirmaKarta® 2010-03-18 11:50
Pritariu šimtądvidešimttrim procentais.